Apmeklēšanas vietas



Platelių ežero apžvalgos aikštelė

Plungės r.
Apžvalgos aikštelė yra šiaurės rytiniame Platelių miestelio pakraštyje, netoli jachtų klubo. Iš apžvalgos aikštelės visu grožiu atsiveria salomis (Pilies, Veršių salos), pusiasaliais (Šventorkalnis) garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės.
vairāk

Platelių ežeras

Plungės r.
Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.
vairāk

Platelių dvaro sodyba

Plungės r.
Platelių miestelis yra įsikūręs vakarinėje Platelių ežero pusėje. Miestelis iki XVII a. pab. buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje.
vairāk

Žemaitijos nacionalinio parko ir Užgavėnių ekspozicijos

Plungės r.
Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija įrengta XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne. Čia įkurta Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, taip pat yra moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.
vairāk

Platelių lankytojų centras – ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai"

Plungės r.
Platelių lankytojų centro pirmame aukšte pristatoma ekspozicija „Keliaukime aplink Platelių ežerą“, kurioje galima susipažinti su Platelių ežeru (jo susiformavimu, dugno reljefu, povandeniniu pasauliu), vandens pramogomis, lankomomis parko vietomis, pažintiniais takais. Čia taip pat įrengta ekspozicija „Pasėrokoukem žemaitėškā“, kuri pristato išskirtinį kultūros paveldą (tradicines Užgavėnes ir Jonines, du Kryžiaus kelius, žemaičių tarmę).
vairāk

Litvakų atminimo sodas

Plungės r.
Paskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja statyti žydišką etnografinę sodybą. O kol kas, 12 arų plote kuriamas Litvakų atminimo sodas.
vairāk

Beržoras

Plungės r.
Tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis.
vairāk

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Plungės r.
Pačios seniausios Platelių bažnyčios vieta – kalva Platelių ežero pusiasalyje, vadinamame Šventorkalniu. Archeologiniai duomenys rodo, kad ji čia galėjo būti pastatyta XVI a., o gal ir dar anksčiau.
vairāk

Siberijos apžvalgos bokštas

Plungės r.
Dviračiu ar pėsčiomis iš Platelių galima nukeliauti iki Beržoro bažnytkaimio, pakeliui užlipant ant Cidabro kalno esančio apžvalgos bokšto (15 m aukščio). Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu (jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), Beržoro kaimą, pietinę Platelių miestelio dalį, Liepijų mišką.
vairāk