Graikija – įvadas į Europos pažinimą

4. marts

Autorius: Kelionių vadovė N. Lūžienė

Turbūt ne vienam yra tekę gimtųjų namų palėpėj aptikti dėžę su vaikystės žaislais: žiūri į savo daiktus, lyg matytum juos pirmą kartą. Vartai rankose ir pamažu grįžta praeitis, užplūsta prisiminimai, ramybės ir saugumo jausmas. Taip pasijuntu kaskart, kai peržengiu Graikijos sieną.

Šiais laikais kelionių maršrutai pasiekia tolimiausius pasaulio kraštus. Net sunku rasti kampelių, kuriuose keliautojai nebando praminti takų. Todėl pasidairymai po Europą daug kam atrodo tarsi kelionių pradžiamokslis, užmestas ir pamirštas. Kaip tas vaikystės dėžės dugne gulinti elementorius – jo kvapas, kiek pašiuręs viršelis, pirmos raidės ir paveikslėliai kažkada buvo visas pasaulis. Paskui supranti, kad tai tik žingsnis į pasaulį. Tokia yra Graikija – kaip tas nuskaitytas elementorius šalia blizgių žurnalų, bet be jo ir tų pačių žurnalų neįskaitytum.

Partenono šventykla Graikijoje

/Partenono šventykla Atėnų Akropolyje, Graikij

Kelionių organizatorius „GRŪDA“ keliones po Graikiją siūlo kaip įvadą pasaulio pažinimui, verčiant puslapį po puslapio: geografija, istorija, politika, menai ir amatai, muzika, šokis ir virtuvė.

Įsikūrusi Balkanų pusiasalio pietuose, Graikija yra apsupta jūrų. Jai priskaičiuojama daugiau nei 2 tūkstančius salų, todėl norint geriau suprasti archetipinio jūrininko Odisėjo palikuonis ir jų gyvenimo būdą, būtina patiems išbandyti jūrų bangas. Tik atplaukus į salą ir žvelgiant nuo denio į pasitinkančius berniuką, kuriam iškraunamas dviratis, šeimą, laukiančią gimdyvės su kūdikiu ar iškeliamą karstą, galima suprasti, ką reiškia gyventi saloje.

Korinto tiltas

Pasiplaukiojimai gali būti įvairūs. Moderniu keltu galima pusdieniui persikelti į Evijos salą ir pasimaudyti Heraklio mėgtose karštosiose versmėse. Triukšmingu poilsiautojų laivu, valdomu garsiojo kapitono Kosto, galima pasiekti Skiato salą ir skaidrumu švytintį Kukunari paplūdimį arba tiesiog svajingai dairytis į praplaukiamas Argo-Sarono salas.

Jūrinių vandens kelių Graikijoje daugybė, tad pasirinkimas labai įvairus. Per žemyninę šalies dalį keliauja europinė magistralė E-75, kuri atveda iki pat Atėnų. Keltu persikėlus į Kretą, ji baigiasi salos pietuose Sitijos mieste. Taip simboliškai Europa atkeliauja iki savo šaknų – minojinės kultūros, gyvavusios Kretos saloje ir daug ko išmokiusios graikų protėvius.

Kreta Graikija

Sykį, besėdint puikaus „Minoan Lines“ kelto viršutiniame denyje, iš aukštybių žvelgiant į salą, girdint atsisveikinančių laivų signalus, be perstojo kylančius lėktuvus, matant mašinų, krovinių ir keleivių knibždėlyną, atmintin sugrįžo Sofoklio „Antigonės“ choro giesmė: „Daug nuostabių daiktų pasauly, bet nuostabiausias jų – žmogus“. Jis, anot choro, suvaldė jūrą, žemę ir laukinius žvėris, išmoko apsiginti nuo stichijų. Čia, Graikijoje, ir vyksta toji Senovės istorija, kurios mokėmės mokyklose.

Norėdami pradėti nuo pradžių, turėsime nusukti nuo tarptautinės magistralės ir pro senąjį Korintą patekti į Argolidę: čia gyvavo Mikėnų kultūra, kurios karaliai valdė pačius Mikėnus, Argą ir Tirintą. Iš čia achajų laivai išplaukė į Troją susigrąžinti savo garbės ir pagrobtos Spartos karalienės Helenos.

Sparta Graikija

Pietinė Graikija – Peloponeso pusiasalis – reto vaizdumo žemė: autentiški kaimeliai, apsupti alyvmedžių giraičių ir apelsinmedžių sodų, raižytos skardingos pakrantės, keliukai, netikėtai atvedantys prie senosios Spartos Taigeto papėdėje, paslaptingos bizantiškosios Mistros, puikaus Epidauro teatro ir Asklepijaus gydyklos.

Keliaujant po Peloponesą lydi keistas jausmas: keliai kaimiški, jais kada ne kada pravažiuoja vietos ūkininkas, ženklų ir rodyklių beveik nėra (arba veda nenusakomom kryptim), esi užmirštoj ir nelytėtoj žemėj. Šurmulio atsiranda, kai, perkopus Arkadijos kalnus, artėjama prie Olimpijos.

Olimpija Graikija

Šią garsiausių sporto žaidynių vietą gausiai lanko turistai, nes netoliese – Patros uostas, kuriame sustoja kruiziniai laivai. Turistų daug, jie šurmuliuoja ne tik senųjų žaidynių stadione, prie Dzeuso šventyklos, palestroje ar prie olimpinės ugnies uždegimo vietos, bet ir naujajame Olimpijos miestelyje, garsėjančiame modernaus graikų meno galerijomis.

Tokia pat garsi, bet sunkiau pasiekiama yra dar viena graikų šventavietė: Delfų orakulas, įsikūręs Parnaso šlaite. Tai senojo pasaulio religinis centras, kuriame saulės dievo Apolono patarimo atkeliaudavo net svetimšaliai. Ir čia, kaip daugely kitų archeologinių vietų, keliautojui reikia pastangų ir vaizduotės, kad prabiltų griuvėsiai.

Delfai Graikija

Graikijoje visada lydi bent keli pagalbininkai. Vienas jų – gamta, sukurdama tokį scenovaizdį, kad net istorija nesidomintis lieka sužavėtas. Kitas pagalbininkas – muziejai, kurių profesionaliai parengtos ekspozicijos didžiuojasi būtent šių radimviečių eksponatais. Terakotinės deivės Mikėnuose, Praksitelio Hermis Olimpijoj, bronzinis važnyčiotojas Delfuose padeda pajusti vietos svarbą ir didybę. Geras yra jausmas, kai staiga supranti: ši auksinė kaukė iš Mikėnų kapų kažkur matyta... Ji buvo ant istorijos vadovėlio viršelio! O dabar ji štai, prieš mane.

Akropolio kalva Atėnai

Jei toliau pasiklausysime Sofoklio tragedijos choro, tai jis žmogų dar pagirs už tai, kad „balsu ir kaip vėjas lakiom mintim jis išmoko skrajot ir būti bendrijos nariu.“ Taigi keliamės į Atėnus. Viso labo vos pusantro šimto metrų Akropolio kalva, o žinoma visame pasaulyje. Ir nuo jos matosi daug. Areopago ir Pnykso kalvos, agora ir jos stojos, Hefaisto šventykla, Kerameikas, gal net herojų giraitės, kuriose kuriasi mokyklos. Čia gimsta daug kas, kas deda pamatus Europos kultūrai. Matosi ir naujieji Atėnai, balti, nors dažnai po smogo debesiu, kopiantys į juosiančias kalvas, tebesitęsiantys Pirėjais į Sarono įlanką.

Apžiūrėjus Akropolį siūloma nusileisti ir tiesiog vaikščioti po miestą, kupiną netikėtumų. Atėnuose nepaklysite, orientyras visada matyti. Bet bent jau pirmąsyk Atėnuose nustebsite: čia Europa ar Azija? Čia miestas ar kaimas? Kur miesto centras? Atėnai kitoks miestas, nei mes pratę lankyti ir lyginti. Galbūt tai nulėmė trūkčiojanti miesto istorija: mitinė praeitis, aukso, o paskui užmaršties metas, turkiškos okupacijos sustingę šimtmečiai, karališkos statybos išsivadavus, karai ir pabėgėlių srautai. Visa šiame mieste sumišę: gausių ir turtingų muziejų ramybė, gatvių erzelis ir valstybės nerimas.

Atėnai Graikija

Dažnam pabuvus Atėnuose užsinori ramybės. Ramiai pabūti Graikijoje galima ne tik kalnuose, bet ir juose esančiuose vienuolynuose. Vienuolynų Graikijoje daugybė. Kiekvienas jų liudija gilią Rytų krikščionybės tradiciją ir mena bizantišką Graikijos istoriją. Garsiausi yra Meteorų vienuolynai, įsikūrę ant paslaptingų uolų, kadaise sunkiai pasiekiami, dabar gausiai lankomi. Tai vieta, kuri nepalieka abejingų, tačiau visi sutinka, kad apie tai nepapasakosi – reikia pamatyti.

Meteoros vienuolynai Graikija

Gamtos ir žmogaus dvasios derinys yra ne tik šių vienuolynų, bet ir visos Graikijos bruožas. Kai vienus pirmųjų kartų vykau į Graikiją, žinodama tik teoriją, labai bijojau nusivilti realybe. Bet nenusivyliau. Visgi draugams graikams papriekaištavau: „Nejau taip sunku kiek apsišluoti?“ „Kokia tu efemeriška“, – buvo atsakyta. – „Ko ten žiūri po kojom?“

Kiekvienas graikas, išraiškingai gestikuliuodamas ir retsykiais gurkšteldamas savo šaltos kavos, be vargo gali išvardinti, ką žmonijai davė Graikija. Kartais suima juokas, kartais pyktis – tiek jau kartų girdėta, bet visada truputį pavydu savo vertės žinojimo ir paprastumo. Ir tiesos, galų gale.

Salonikai Graikija

Štai todėl Graikija ir primena elementorių, kuriame rašoma apie debesyse skęstantį Olimpą, skaidrų jūrų vandenį, ūkanose nutolusias pakrantes, žaliuojančias alyvmedžių giraites ir saulėje salstančias vynuoges. Elementorių, kurį kiekvienam pačiam skirta perskaityti.

Artimiausias kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ keliones į Graikiją autobusu ir lėktuvu galite rasti čia.

Autorius: Kelionių vadovė N. Lūžienė

Laisvalaikio naujienos

  • Poilsiavietės, paplūdimiai, valčių nusileidimo vietos Kaišiadorių r.

    Atsidarius savivaldybėms kviečiame į gamtą, pažintinius takus ar aplankyti Kaišiadorių rajono lankytinas vietas/objektus. Galite paiškylauti nurodytose poilsiavietėse, nuvykti prie ežerų ar tvenkinių, kuriuose yra paplūdimiai arba valčių nusileidimo vietos saugus priėjimas prie vandens. POILSIAVIETĖS 1. Raišuvos poilsiavietė. Poilsiavietėje yra pavėsinė su suolais ir stalais,...
  • Kaišiadorių rajono bažnyčios

    Ne tik gražia gamta galime pasidžiaugti atvykus į Kaišiadorių rajoną, bet ir nuostabiais religiniais objektais – bažnyčiomis. Pasigrožėti įspūdinga bažnyčių architektūra galima kasdien, bet norime įspėti, kad į vidų patekti ne visada galima, tad prie kiekvienos aprašytos bažnyčios rasite kontaktus, kur galėsite paskambinti ir pasiklausti, kuriomis dienomis bei valandomis galite užeiti į...
  • Rimanto Daugino tapybos darbų paroda TĖVIŠKĖS KELYJE

    Papilės Simono Daukanto memorialiniame muziejuje RIMANTO DAUGINO Tapybos darbų paroda TĖVIŠKĖS KELYJE Paroda veiks iki gegužės 7 d.
  • Atsinaujinęs angelų muziejus Anykščiuose laukia lankytojų!

    Nekantriai Jūsų laukia visiškai atsinaujinęs Angelų muziejus, Sakralinio meno centras, Bažnyčios bokšte esanti apžvalgos aikštelė bei Koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras. Ne tik moderniai atnaujinome ekspoziciją, tačiau paruošėme pažintinį maršrutą bei dvi parodas Jums, kuriomis gyvai galėsite grožėtis jau nuo kovo 23 dienos. Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre...
  • Virtuali paroda: „Mykolas Strioga – plastinės harmonijos kūrėjas“

    Ukmergės kraštotyros muziejus minėdamas garbų Ukmergės krašto skulptoriaus – Mykolo Striogos 90-ąjį jubiliejų parengė virtualią parodą, pristatančią muziejaus fonduose saugomus skulptoriaus kūrinius. Mykolas Strioga – Ukmergės krašto skulptorius ir dekoratyvinių interjero detalių kūrėjas. 1956 m. baigė Vilniaus dailės instituto skulptūros fakultetą ir pradėjo savo, kaip laisvo...
  • Algimanto Švėgždos pastelių paroda

    M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose Algimanto Švėgždos (1941–1996) pastelių paroda, skirta 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Minint 80-ąsias Algimanto Švėgždos gimimo metines, dalinamės brangia dovana, 1995 m. dailininko padovanota Druskininkų M. K. Čiurlionio namams-muziejui. Tai 20 pastelių, kurios buvo sukurtos M. K. Čiurlionio 120-osioms...
  • Kaišiadorių rajono didieji medžiai

    Kaišiadorių rajonas įspūdingas tuo, kad čia yra daug gamtos objektų: piliakalniai, atodangos, vandens telkiniai, didieji akmenys, miškai, pasivaikščiojimo takai ir didieji mūsų rajono medžiai. Juos kaip tik ir norėtume pristatyti. Gastilionių ąžuolas - storiausias medis Kauno marių regioniniame parke. Kamieno apimtis 5,25 m, aukštis 21 m. Tai valstybinis gamtos paveldo objektas,...
  • Algirdo Lukšto (1921–1992) piešinių ir akvarelių paroda

    A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, Algirdo Lukšto (1921–1992) piešinių ir akvarelių paroda, skirta dailininko 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje pristatomas Algirdo Lukšto aukso fondas, kurio didžioji dalis sudaryta iš darbų, saugomų Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Tai klasikinės šlapios technikos akvarelės...
  • Broniaus Rutkausko tapybos paroda „Paslaptis. Iliuzija ir realybė“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Nuo kovo 24 d. veikia Broniaus Rutkausko tapybos paroda „Paslaptis. Iliuzija ir realybė“. Naudodamas sudėtingą freskos perkėlimo ant drobės techniką, B. Rutkauskas kuria savitus, senajai klasikinei Vakarų Europos tapybai artimus kūrinius – puošniais drabužiais apsirėdžiusių moterų portretus, istorinio konteksto...
  • Palaimintasis Teofilius Matulionis: svajonės pradžia

    Teofilius Matulionis - ypatingas žmogus Kaišiadorių rajone, Lietuvoje ir kitur. Didelę gyvenimo dalį paaukojo teisingumui, laisvei, maldai, žmogui. Jo gyvenimo istoriją liudija ne viena parašyta knyga, paskelbta keliasdešimt straipsnių, valstybiniuose archyvuose aptikti jo tardymo protokolai, teismo nutartys bei sekimo medžiaga. Šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ labai tiksliai...
  • Kražiai - rezidencijos menininkų darbuose

    „Kražių kolegijos rezidencija“ - Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro projektas, vykdomas nuo 2012 metų. Projekto metu 30-čiai dienų į rezidenciją gyventi ir kurti pakviečiami profesionalūs, perspektyvūs ir įvairiose kultūros srityse aktyviai dirbantys užsienio šalių menininkai. Kiekvienas rezidentas atvykęs į Kražius savo rezidencijos metu susipažįsta su miestelio istorija,...
  • Ką žinoti apie pažintines keliones?

    Kurį laiką nekeliavus, tikėtina, susidarė nemenkas sąrašas vietų, kurias būtina aplankyti. Kada pradėti planuoti? Kur vykti? Kuriam laikui išvykti? Jei vargina planavimas, pažintinės kelionės leis pamiršti bet kokius rūpesčius. Liks tik nuspręsti, kokią šalį aplankyti ir ką žinoti prieš leidžiantis į kelionę. Įtraukiančios patirtys Kiekvienas užkietėjęs keliautojas pripažins, kad...
  • Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė, Guronių Rožinio slėpinių parkas

    Religinis turizmas kasmet tampa populiaresnis, daugiau susilaukiame turistų dėmesio tokioms vietoms kaip bažnyčios, koplyčios, šventųjų žmonių paminklai ir t.t. Kaišiadorių rajonas, esantis Lietuvos viduryje, tarp Vilniaus ir Kauno, patogi vieta sustoti ir pasimėgauti unikaliomis šio rajono vietomis. Šiai dienai ribojimai yra atlaisvinami ir lauke esančius objektus kelioms šeimoms galima...
  • Kernavės archeologinės vietovės muziejus kovo 19 d. jau atidaromas lankytojams

    Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje - vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas. 1989 m., unikalaus archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų komplekso pagrindu įkurtas...
  • M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pradeda laidų ciklą „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“

    Kiekvieną trečiadienį, nuo kovo 10-os iki rugsėjo 22-os d., 17 valandą M. K. Čiurlionio namų YouTube kanale kviečiama atversti vis naują Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį. Besitęsiantis karantinas ir COVID–19 pandemijos iššaukti suvaržymai verčia kultūros įstaigas ieškoti naujų bendravimo su kultūros mylėtojais galimybių, erdvių ir būdų. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje nuo vasario...