Graikija – įvadas į Europos pažinimą

2019 m. kovo 4 d.

Autorius: Kelionių vadovė N. Lūžienė

Turbūt ne vienam yra tekę gimtųjų namų palėpėj aptikti dėžę su vaikystės žaislais: žiūri į savo daiktus, lyg matytum juos pirmą kartą. Vartai rankose ir pamažu grįžta praeitis, užplūsta prisiminimai, ramybės ir saugumo jausmas. Taip pasijuntu kaskart, kai peržengiu Graikijos sieną.

Šiais laikais kelionių maršrutai pasiekia tolimiausius pasaulio kraštus. Net sunku rasti kampelių, kuriuose keliautojai nebando praminti takų. Todėl pasidairymai po Europą daug kam atrodo tarsi kelionių pradžiamokslis, užmestas ir pamirštas. Kaip tas vaikystės dėžės dugne gulinti elementorius – jo kvapas, kiek pašiuręs viršelis, pirmos raidės ir paveikslėliai kažkada buvo visas pasaulis. Paskui supranti, kad tai tik žingsnis į pasaulį. Tokia yra Graikija – kaip tas nuskaitytas elementorius šalia blizgių žurnalų, bet be jo ir tų pačių žurnalų neįskaitytum.

Partenono šventykla Graikijoje

/Partenono šventykla Atėnų Akropolyje, Graikij

Kelionių organizatorius „GRŪDA“ keliones po Graikiją siūlo kaip įvadą pasaulio pažinimui, verčiant puslapį po puslapio: geografija, istorija, politika, menai ir amatai, muzika, šokis ir virtuvė.

Įsikūrusi Balkanų pusiasalio pietuose, Graikija yra apsupta jūrų. Jai priskaičiuojama daugiau nei 2 tūkstančius salų, todėl norint geriau suprasti archetipinio jūrininko Odisėjo palikuonis ir jų gyvenimo būdą, būtina patiems išbandyti jūrų bangas. Tik atplaukus į salą ir žvelgiant nuo denio į pasitinkančius berniuką, kuriam iškraunamas dviratis, šeimą, laukiančią gimdyvės su kūdikiu ar iškeliamą karstą, galima suprasti, ką reiškia gyventi saloje.

Korinto tiltas

Pasiplaukiojimai gali būti įvairūs. Moderniu keltu galima pusdieniui persikelti į Evijos salą ir pasimaudyti Heraklio mėgtose karštosiose versmėse. Triukšmingu poilsiautojų laivu, valdomu garsiojo kapitono Kosto, galima pasiekti Skiato salą ir skaidrumu švytintį Kukunari paplūdimį arba tiesiog svajingai dairytis į praplaukiamas Argo-Sarono salas.

Jūrinių vandens kelių Graikijoje daugybė, tad pasirinkimas labai įvairus. Per žemyninę šalies dalį keliauja europinė magistralė E-75, kuri atveda iki pat Atėnų. Keltu persikėlus į Kretą, ji baigiasi salos pietuose Sitijos mieste. Taip simboliškai Europa atkeliauja iki savo šaknų – minojinės kultūros, gyvavusios Kretos saloje ir daug ko išmokiusios graikų protėvius.

Kreta Graikija

Sykį, besėdint puikaus „Minoan Lines“ kelto viršutiniame denyje, iš aukštybių žvelgiant į salą, girdint atsisveikinančių laivų signalus, be perstojo kylančius lėktuvus, matant mašinų, krovinių ir keleivių knibždėlyną, atmintin sugrįžo Sofoklio „Antigonės“ choro giesmė: „Daug nuostabių daiktų pasauly, bet nuostabiausias jų – žmogus“. Jis, anot choro, suvaldė jūrą, žemę ir laukinius žvėris, išmoko apsiginti nuo stichijų. Čia, Graikijoje, ir vyksta toji Senovės istorija, kurios mokėmės mokyklose.

Norėdami pradėti nuo pradžių, turėsime nusukti nuo tarptautinės magistralės ir pro senąjį Korintą patekti į Argolidę: čia gyvavo Mikėnų kultūra, kurios karaliai valdė pačius Mikėnus, Argą ir Tirintą. Iš čia achajų laivai išplaukė į Troją susigrąžinti savo garbės ir pagrobtos Spartos karalienės Helenos.

Sparta Graikija

Pietinė Graikija – Peloponeso pusiasalis – reto vaizdumo žemė: autentiški kaimeliai, apsupti alyvmedžių giraičių ir apelsinmedžių sodų, raižytos skardingos pakrantės, keliukai, netikėtai atvedantys prie senosios Spartos Taigeto papėdėje, paslaptingos bizantiškosios Mistros, puikaus Epidauro teatro ir Asklepijaus gydyklos.

Keliaujant po Peloponesą lydi keistas jausmas: keliai kaimiški, jais kada ne kada pravažiuoja vietos ūkininkas, ženklų ir rodyklių beveik nėra (arba veda nenusakomom kryptim), esi užmirštoj ir nelytėtoj žemėj. Šurmulio atsiranda, kai, perkopus Arkadijos kalnus, artėjama prie Olimpijos.

Olimpija Graikija

Šią garsiausių sporto žaidynių vietą gausiai lanko turistai, nes netoliese – Patros uostas, kuriame sustoja kruiziniai laivai. Turistų daug, jie šurmuliuoja ne tik senųjų žaidynių stadione, prie Dzeuso šventyklos, palestroje ar prie olimpinės ugnies uždegimo vietos, bet ir naujajame Olimpijos miestelyje, garsėjančiame modernaus graikų meno galerijomis.

Tokia pat garsi, bet sunkiau pasiekiama yra dar viena graikų šventavietė: Delfų orakulas, įsikūręs Parnaso šlaite. Tai senojo pasaulio religinis centras, kuriame saulės dievo Apolono patarimo atkeliaudavo net svetimšaliai. Ir čia, kaip daugely kitų archeologinių vietų, keliautojui reikia pastangų ir vaizduotės, kad prabiltų griuvėsiai.

Delfai Graikija

Graikijoje visada lydi bent keli pagalbininkai. Vienas jų – gamta, sukurdama tokį scenovaizdį, kad net istorija nesidomintis lieka sužavėtas. Kitas pagalbininkas – muziejai, kurių profesionaliai parengtos ekspozicijos didžiuojasi būtent šių radimviečių eksponatais. Terakotinės deivės Mikėnuose, Praksitelio Hermis Olimpijoj, bronzinis važnyčiotojas Delfuose padeda pajusti vietos svarbą ir didybę. Geras yra jausmas, kai staiga supranti: ši auksinė kaukė iš Mikėnų kapų kažkur matyta... Ji buvo ant istorijos vadovėlio viršelio! O dabar ji štai, prieš mane.

Akropolio kalva Atėnai

Jei toliau pasiklausysime Sofoklio tragedijos choro, tai jis žmogų dar pagirs už tai, kad „balsu ir kaip vėjas lakiom mintim jis išmoko skrajot ir būti bendrijos nariu.“ Taigi keliamės į Atėnus. Viso labo vos pusantro šimto metrų Akropolio kalva, o žinoma visame pasaulyje. Ir nuo jos matosi daug. Areopago ir Pnykso kalvos, agora ir jos stojos, Hefaisto šventykla, Kerameikas, gal net herojų giraitės, kuriose kuriasi mokyklos. Čia gimsta daug kas, kas deda pamatus Europos kultūrai. Matosi ir naujieji Atėnai, balti, nors dažnai po smogo debesiu, kopiantys į juosiančias kalvas, tebesitęsiantys Pirėjais į Sarono įlanką.

Apžiūrėjus Akropolį siūloma nusileisti ir tiesiog vaikščioti po miestą, kupiną netikėtumų. Atėnuose nepaklysite, orientyras visada matyti. Bet bent jau pirmąsyk Atėnuose nustebsite: čia Europa ar Azija? Čia miestas ar kaimas? Kur miesto centras? Atėnai kitoks miestas, nei mes pratę lankyti ir lyginti. Galbūt tai nulėmė trūkčiojanti miesto istorija: mitinė praeitis, aukso, o paskui užmaršties metas, turkiškos okupacijos sustingę šimtmečiai, karališkos statybos išsivadavus, karai ir pabėgėlių srautai. Visa šiame mieste sumišę: gausių ir turtingų muziejų ramybė, gatvių erzelis ir valstybės nerimas.

Atėnai Graikija

Dažnam pabuvus Atėnuose užsinori ramybės. Ramiai pabūti Graikijoje galima ne tik kalnuose, bet ir juose esančiuose vienuolynuose. Vienuolynų Graikijoje daugybė. Kiekvienas jų liudija gilią Rytų krikščionybės tradiciją ir mena bizantišką Graikijos istoriją. Garsiausi yra Meteorų vienuolynai, įsikūrę ant paslaptingų uolų, kadaise sunkiai pasiekiami, dabar gausiai lankomi. Tai vieta, kuri nepalieka abejingų, tačiau visi sutinka, kad apie tai nepapasakosi – reikia pamatyti.

Meteoros vienuolynai Graikija

Gamtos ir žmogaus dvasios derinys yra ne tik šių vienuolynų, bet ir visos Graikijos bruožas. Kai vienus pirmųjų kartų vykau į Graikiją, žinodama tik teoriją, labai bijojau nusivilti realybe. Bet nenusivyliau. Visgi draugams graikams papriekaištavau: „Nejau taip sunku kiek apsišluoti?“ „Kokia tu efemeriška“, – buvo atsakyta. – „Ko ten žiūri po kojom?“

Kiekvienas graikas, išraiškingai gestikuliuodamas ir retsykiais gurkšteldamas savo šaltos kavos, be vargo gali išvardinti, ką žmonijai davė Graikija. Kartais suima juokas, kartais pyktis – tiek jau kartų girdėta, bet visada truputį pavydu savo vertės žinojimo ir paprastumo. Ir tiesos, galų gale.

Salonikai Graikija

Štai todėl Graikija ir primena elementorių, kuriame rašoma apie debesyse skęstantį Olimpą, skaidrų jūrų vandenį, ūkanose nutolusias pakrantes, žaliuojančias alyvmedžių giraites ir saulėje salstančias vynuoges. Elementorių, kurį kiekvienam pačiam skirta perskaityti.

Artimiausias kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ keliones į Graikiją autobusu ir lėktuvu galite rasti čia.

Autorius: Kelionių vadovė N. Lūžienė

Laisvalaikio naujienos

  • Saldžiosios pramogos AJ Šokolado skulptūrų muziejuje

    AJ Šokolado skulptūrų muziejus Pirmasis šokolado skulptūrų muziejus Lietuvoje atidarytas Trakuose, adresu Vytauto g. 4. Maloniai visus kviečiame apsilankyti! Čia išvysite net keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis, kuriems įkurti prireikė net dviejų tonų balto, juodo ir pieniško šokolado. Turėsite unikalią...
  • Idėja sekmadienio rytui: Europos parkas kviečia į dėmesingą kelionę po meno pasaulį

    Š. m. spalio 25 d., sekmadienį, 11 val. Europos parko muziejuje vyks renginys, kurio dalyviai leisis į dėmesingą kelionę po meno pasaulį, patirs meną „lėtai“ kartu su atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Kiekvieno žmogaus meno patyrimas gali būti unikalus ir įsimintinas. Renginyje bus kviečiama stabtelėti, atsikvėpti, pažvelgti sukoncentravus dėmesį, pajusti „čia ir...
  • Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

    Kaip žinia, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Todėl neatsitiktinai Kupiškio etnografijos muziejus vykdo projektą „Žydų virtuvės valgiai, gaminti Kupiškyje“. Muziejaus vykdomą projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kupiškio rajono savivaldybė, Remembering Litvaks, Inc. /„Prisimenant Litvakus (nepelno org.)“, kiti remėjai....
  • Pasaulinio garso perlas, neatrastas Lietuvoje

    Šis koncertas skirtas pianisto Leopoldo Godovskio (1870 - 1938) 150 - osioms gimimo metinėms. Lietuvos nacionalinės filharmonijos pianistų, atlikėjų Petro Geniušo ir Roko Zubuvo koncertas. Programoje - Leopoldo Godovskio ir kitų kompozitorių kūriniai. Renginys vyks spalio 23 d. 18 val., Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centre, Vytauto g. 38, Žasliai, Kaišiadorių r.
  • Profesionalių dailininkų tapybos darbų paroda iš Kupiškio etnografijos muziejaus dailės rinkinių

    Kupiškio etnografijos muziejuje vyksta profesionalių dailininkų tapybos darbų paroda iš muziejaus dailės rinkinių. Parodoje eksponuojami septynių dailininkų – Adomo Varno (1879-1979), Genovaitės Kindurytės-Belžakienės (1900-1986), Leonardo Gutausko (1938), Augustino Savicko (1912-20120), Vytauto Povilaičio (1927), Valerijos Zalensienės (1925-1997) ir Bronislavos (Bronės)...
  • Kazio Šimonio vardo parodos-konkurso laureatų darbų paroda

    Kviečiame visus aplankytį Tauragnų krašto muziejų, kuriame eksponuojami projekto „Dailininko Kazio Šimonio lietuvybės atspindys liaudies mene“ laureatų darbai. Projektą rengė Kupiškio etnografijos muziejus. Finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio miesto savivaldybė.
  • Edukacinės programos Klaipėdos rajono amatų centre: šiaudinių sodų rišimas

    Edukaciniai užsiėmimai vedami Aurelės Pociuvienės. Tautodailininkės, turintčios didelę patirtį ir išsilavinimą neformalaus ugdymo srityje. Edukaciniai užsiėmimai: Edukacijos metu dalyvių bus išmoktas nusirišti vienas paprastos struktūros šiaudinis sodas. Dalyviai supažins su sodo simbolika, kilme ir reikšme. Šiaudinių sodų rišimas - viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės...
  • Koncertas „Jei mano eilės turėtų sparnus...“

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, Spalio 29 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame į koncertą „Jei mano eilės turėtų sparnus...“ Jau ne pirmus metus dainininkės Saulės Šerytės (mecosopranas) ir pianisto Gusto Raudoniaus duetas pažindina Lietuvos publiką su šalyje mažiau žinomų, nepelnytai primirštų kompozitorių vokaline kamerine...
  • „VisualArts Druskininkai 2020: Menininkų dienoraščiai“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Paroda „VisualArts Druskininkai 2020: Menininkų dienoraščiai“. Nuo 2000 m. Druskininkuose kiekvieną rudenį organizuojamas tarptautinis plenerų ciklas „Raigardas“. Į šį gražų kraštą, kuriame gyveno ir kūrybinio įkvėpimo ieškojo tokios asmenybės, kaip M. K. Čiurlionis, A. Švėgžda ir V. Bložė, atvyksta daug...
  • Menininkės Vilmos Fioklos Kiurė kūrybos darbų paroda

    Atšaukus renginius Kupiškyje mūsų muziejuje neįvyks numatytas menininkės Vilmos Fioklos Kiurė parodos atidarymas. Todėl kviečiame apsilankyti virtualioje menininkės parodoje. Fiokla – menininkė, žmogaus teisių gynimo aktyvistė ir visuomenininkė, jos darbuose keliamos socialinės ir gamtos apsaugos temos. Tapybos stilius – siurrealistinis, šiek tiek primenantis meksikiečių...
  • Rudens malonumai Kaišiadorių r.

    Atvykę į rančą „Myliu kaimą“ galėsite pakeliauti rudenėjančiu, kvepiančiu grybais ir samanomis mišku lydimi ožkų, avytės, ponio. Tai tikras žygis galbūt vienintelėje vietoje Lietuvoje, kur Jus lydės linksmas keturkojų būrelis. https://www.facebook.com/myliukaimaranca/ Jei Jūs ar Jūsų šeimos nariai norėtų artimiau susipažinti su gyvūnais, juos pamaitinti, paglostyti, pažaisti,...
  • „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”

    A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, Vydūno al. 2, Kaune, Paroda „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”. Vytautas Pečiukonis (1926–2013), dar vadinamas Agnus Elegru, buvo puikus savitą ir originalų stilių sukūręs neeilinio talento tapytojas. Tapė tiek akvarele, tiek aliejumi. Taip pat jis buvo ir pedagogas, kone tris dešimtmečius – nuo 1960 iki 1987 m. – dirbęs...
  • Ruošiantis naujai parodai, moksleiviai išbandė japonišką kaligrafiją bei tapybą tušu

    Lapkričio mėn. Chaimo Frenkelio viloje bus atidaryta nauja paroda „Materijų skambesys“. Ruošiantis jai ir vykdant to paties pavadinimo projektą, Šiaulių „Aušros“ muziejus rugsėjo mėnesį organizavo japoniškos kaligrafijos bei tapybos tušu (sumi-e) edukacijas moksleiviams. Paroda „Materijų skambesys“ bus skirta konceptualiajai juvelyrikai. Šia paroda...
  • Antano Stanevičiaus fotografijų paroda „Armėnija Ararato akyse“

    Antano Stanevičiaus fotografijų paroda „Armėnija Ararato akyse“ Parodos atidarymas 2020-10-09 14.00 val. Paroda veiks iki lapkričio 3 d. Parodos lankymas nemokamas.
  • Po rekonstrukcijos Šiauliuose atsidarys modernus muziejus su atviromis saugyklomis

    Šiaulių „Aušros“ muziejus nuolat keičiasi, modernėja ir šiandien yra vienas iš didžiausių ir aktyviausių Lietuvos muziejų, kurio padaliniai vis atnaujinami ir pritaikomi daugiafunkcėms muziejinėms veikloms. Šiuo metu vykdomas „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcijos projektas, kuriuo siekiama pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir...