Odwiedzone miejsca



Paminklas Tautos kančioms atminti

Skuodas
Skuodiškiai tremtinių iniciatyva ilgai statė šį paminklą, bet pastatė originalų, vertą tautiškų ir liaudiškų tradicijų. Daugiau tokio Lietuvoje nerasime. Balkšvo betono ažūras lengvai plevena žalio parko ir melsvo dangaus fone. Paminklo autorius - kaunietis skulptorius Vytautas Narušis. Pagal liaudiškąją skulptūros tradiciją yra du Skausmingosios Dievo Motinos variantai. Pirmuoju atveju sėdinti ji ant kelių laiko nuo kryžiaus nuimtą Kristaus kūną, o ant jos krūtinės vaizduojama liepsnojanti širdis su į ją įsmegtais septyniais kardais - septynių skausmų simboliais. Antruoju atveju stovi ji sudėtomis rankomis ties širdimi, irgi liepsnojančia ir septyniais kardais perverta. Skulptorius šiuos Dievo Motinos paveikslo variantus kūrybiškai interpretavo gelžbetonyje.
więcej

Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
więcej

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
więcej

Kukučio skulptūra (antroji)

Raseiniai
Prie Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos atidengta skulptoriaus, daugelio personalinių parodų autoriaus, tarptautinių simpoziumų dalyvio, įvairių apdovanojimų laureato Algimanto Šlapiko kurta akmens skulptūra, kuri įamžino Lietuvos poeto, eseisto, vertėjo, visuomenės veikėjo, Raseinių rajono garbės piliečio Marcelijaus Martinaičio kūrybą bei gerai visiems žinomą personažą „Kukutį“, kuris ir nutūpė šios skulptūros viršuje. 2021-aisiais metais minime ir M. Martinaičio 85-ąsias gimimo metines.
więcej

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
więcej

S. Daukanto klėtelė

Skuodo r.
S. Daukanto klėtelė yra Kalvių km., Lenkimų seniūnijoje, Skuodo r. Kalviai – S. Daukanto gimtinė. 1793 m. šiame kaimelyje gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė.
więcej

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
więcej

Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“

Ukmergė
Dabartinis Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ yra kopija paminklo, pastatyto 1930 m. pagal Liudo Truikio projektą.
więcej

Struvės geodezinis lankas

Vilniaus r.
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa.
więcej

Freska „Bučinys“

Kaišiadorys
Ši freska buvo nutapyta 2017-06-02. Autoriai- dailininkai: Tadas Vincaitis – Plūgas iš Kauno ir Edvardas Šeputis – Shepa.
więcej

Gravitacinė kalva

Kaišiadorių r.
Netoli Masiejūnų piliakalnio ir Kruonio HAE yra gravitacinė kalva. Žmonės kalba, kad čia dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės dedasi keisti dalykai. Patys galite tuo įsitikinti. Atvykite automobiliu, pastatykite jį įkalnėje, išjunkite pavarą ir pamatysite kaip jis rieda ne nuo kalvos, bet į viršų.
więcej

Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia

Varėnos r.
Nedzingės bažnyčia pastatyta 1845 m. Jos fundatorius – Nedzingės dvaro savininko Liudviko Žilinskio sūnus inžinierius, carinės armijos generolas Vincentas Žilinskis (1807-1881 m.). Projekto autorius – Vilniaus gubernijos architektas K. Gregotovičius. Bažnyčios rūsyje palaidotas bažnyčios fundatorius V. Žilisnkis, kiti iškilūs Žilinskių giminės atstovai. Bažnyčios pastatų ansamblis – įspūdingas architektūros paminklas. Jame gausu dailės kūrinių.
więcej

Simnas

Alytaus r.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
więcej

Punia

Alytaus r.
Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Punios piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno ir Punelės santakoje. Piliakalnį surasti labai lengva – nuo bažnyčios tiesiog reikia eiti 200 metrų keliuku, vedančiu į vakarus. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 metais čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis.
więcej

Pivašiūnai

Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
więcej

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
więcej
  Ogółem: 315