Odwiedzone miejsca



Struvės geodezinis lankas

Vilniaus r.
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa.
więcej

Žiežmarių sinagoga

Kaišiadorių r.
Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.
więcej

Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

Kaišiadorių r.
 Sentikių bendruomenė Dūdiškėse įsikūrė XVIII amžiuje. Dabartinės cerkvės pastatymo data nežinoma. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu sudegė, po karo buvo atstatyta, vėliau – suremontuota.
więcej

Miroslavas

Alytaus r.
Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau minėti pradedamas XVII a.
więcej

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
więcej

Žydų memorialas

Alytus
Memorialo ansamblį sudaro simbolinė Dovydo žvaigždė, 9 piramidės, žyminčios žmonių palaidojimo vietas, obeliskas ir stela. Aukščiausiame memorialo kalnelyje stovi skausmo paminklas – sulaužyta Dovydo žvaigždė, simbolizuoja sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus.
więcej

Aukso pjūvis, meno galerija

Kaunas
Galerijos veiklos kryptys: reprezentuoti ir puoselėti klasikinės lietuvių dailės tradicijas, nuolat rinkti išliekamąja menine, istorine ir kultūrine verte pasižyminčių kūrinių kolekcijas, palaikyti šiuolaikinius talentingus jaunuosius menininkus.
więcej

Mikniškės

Šalčininkų r.
Mikniškės – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje. Seniūnaitijos centras. Stovi Mikniškių Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė.
więcej

Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje

Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
więcej

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
więcej

Paspąstis

Kelmės r.
Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.
więcej

Veprių krašto muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus

Ukmergės r.
Veprių krašto muziejus įkurtas 1967 m. jo įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo, mokytojo Jono Žentelio asmeninės kolekcijos pagrindu. Pradžioje muziejus buvo visuomeninis. 1995 m. jis tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus skyriumi. Šiuo metu ekspozicijoje ir fonduose yra daugiau nei 8000 eksponatų, atspindinčių Veprių krašto praeitį. Įdomiausi eksponatai: etnografiniai, sakraliniai, archeologiniai.
więcej

Olakalnis su koplyčia

Alytaus r.
Buvęs aukų kalnas Olakalnis dar vadinamas Šauliakalniu yra Bendrių kaime. Ant šio kalno stovinti balta koplyčia vaizduojama Miroslavo herbe. Kada ji buvo pastatyta ir kas pastatė sunku atsakyti – ant keturių mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas stogas, o viduje į žemę įkastas medinis kryžius. Pasakojama, kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos dievams.
więcej

Kauno valstybinis lėlių teatras

Kaunas
Pagrindinėje Kauno alėjoje įsikūrusi lėlių ir pasakų karalystė jau šešis dešimtmečius kviečia mažąjį žiūrovą leistis tiesos, grožio ir pažinimo keliu. „Stebuklinguoju Aladino žibintu“ prasidėjusios teatro istorijos metraštyje – solidus režisierių, dailininkų, aktorių, scenografų, kompozitorių sąrašas, daugiau nei 200 spektaklių pavadinimai, apie 2000 pagamintų lėlių, per 17 000 suvaidintų spektaklių, kuriuos matė daugiau kaip 2,7 mln. žiūrovų. Sėkmingai dalyvauta daugelyje festivalių, aplankant virš 20 užsienio šalių.
więcej

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba

Utenos r.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.
więcej

Raižių mečetė

Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
więcej

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
więcej

Rietavo dvaro sodybos ansamblis

Rietavas
Rietavo dvaro sodyba – pereinamojo iš klasicizmo į istorizmą laikotarpio architektūros ansamblis, išskirtinas savo monumentalumu, išlikusių statinių gausa, kompozicija, vienu didžiausių Lietuvos parku. Tai - ansamblis turintis, ne tik architektūrinę, bet ir istorinę vertę, kaip paminklas grafams Oginskiams, naujų, pažangių mokslo, kultūros ir technikos idėjų skleidėjams.
więcej
  Ogółem: 166