Odwiedzone miejsca



Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
więcej

Jašiūnų dvaras

Šalčininkų r.
Šalčininkų r. Jašiūnų sen. Apie 2 km į vakarus nuo Vilniaus-Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante – Jašiūnų dvaro sodyba – paminklinė paveldo vertybė. XIX a. dvaro ansamblio statiniai: rūmai (1824-1828), oficina, tarnų namas – arklidė-ratinė, svirnas, trys kumetynai, tvoros fragmentai su vartų stulpais. Žaliuoja parkas, įkurtas XIX a. pr.
więcej

Merkinės dvaras (Paulavos respublika)

Šalčininkų r.
Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis. Buvusio dvaro pastatų liekanos – dešiniajame Merkio upės krante. Dabar tai – registrinė paveldo vertybė
więcej

Anos Krepštul muziejus

Šalčininkų r.
Tabariškių daugiafunkciniame centre veikia liaudies tapytojos Anos Krepštul (1932-2007) muziejus. Ligota moteris per gyvenimą nutapė daugiau kaip 3 500 grožiu, gėriu ir ramybe alsuojančių paveikslų. 50 iš jų eksponuojama muziejuje, kiti pateko į kolekcijas Lietuvoje, Lenkijoje, JAV, Anglijoje, kitose šalyse. Jie puošia ir Rusijos Rostovo prie Dono bei Vitebsko Baltarusijoje bažnyčias. Atkurtas ir meninės kambarys. Jame galima pamatyti vežimėlį, kuriame sėdėdama menininkė tapė jos paveikslus.
więcej

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija

Šalčininkų r.
Muziejus įrengtas atstatant senosios Poškonių mokyklos pastatą ant esamų pamatų, atkuriant autentiško pastato tūrį ir fasadinę išraišką. Nedideliame muziejuje galima pamatyti XIX-XX a. a. indus ir ūkio įrankius, surinktus Dieveniškių apylinkėse. Informaciniame centre taip pat veikia audimo staklių, lovatiesių, staltiesių, rankšluosčių ir rinktinių raštų juostų rinkinių ekspozicija.Taip pat Jūs galite apžiūrėti akmeninių skulptūrų parkelį, užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti informacinių leidinių apie parką.
więcej

Muziejus atominis bunkeris

Kaunas
Karo paveldo muziejus Atominis bunkeris įkurtas 6 metrai po žeme – sovietmečio civilinės saugos slėptuvėje. Interaktyviame Atominiame bunkeryje rasite išskirtinius veikiančius technikos eksponatus: Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario, Antrojo pasaulinio, Šaltojo karo ir dabartinių laikų.
więcej

Čiurlionio namai, memorialinis kultūros centras

Vilnius
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje – memorialinis kultūros centras yra vieta, kurioje 1907 – 1908 m. gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia, greta Čiurlionio memorialinio kambario, yra nuolat veikianti ekspozicija, supažindinanti su menininko gyvenimu ir kūryba, o taip pat jauki erdvė kamerinės muzikos koncertams, įrašų perklausoms, dailės kūrinių ekspozicijoms.
więcej

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
więcej

Žemaitkiemio dvaras

Kauno r.
Nevėžio dešiniajame krante 2 km į pietvakarius nuo Babtų boluoja Žemaitkiemio dvaro – Babtyno stogai. XVI a. dvarą įkūrė Šiukštos. Nepriklausomos Lietuvos laikais dvarą nupirko generolas Vladas Nagevičius. Verslininkas Mindaugas Šventoraitis 1999 m. įsigijo dvarą ir ėmėsi atgaivinti šį turtingą meno ir kultūros centrą. Atkuriami ne tik statiniai, bet ir želdiniai, gėlynai, medžių alėja, dvaro teritorijos kampus kadaise ženklinę koplytstulpiai. 2009 m. dvarui sukako 500 metų. Čia vyksta elitinio meno renginiai – Pažaislio muzikos festivalio koncertai, plenerai. Dvaras garsėja senosios transporto technikos kolekcijomis.
więcej