Odwiedzone miejsca



Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
więcej

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
więcej

Kukučio skulptūra (antroji)

Raseiniai
Prie Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos atidengta skulptoriaus, daugelio personalinių parodų autoriaus, tarptautinių simpoziumų dalyvio, įvairių apdovanojimų laureato Algimanto Šlapiko kurta akmens skulptūra, kuri įamžino Lietuvos poeto, eseisto, vertėjo, visuomenės veikėjo, Raseinių rajono garbės piliečio Marcelijaus Martinaičio kūrybą bei gerai visiems žinomą personažą „Kukutį“, kuris ir nutūpė šios skulptūros viršuje. 2021-aisiais metais minime ir M. Martinaičio 85-ąsias gimimo metines.
więcej

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
więcej

Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
więcej

Struvės geodezinis lankas

Vilniaus r.
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa.
więcej

Dūdiškių šv. Mikalojaus sentikių cerkvė

Kaišiadorių r.
 Sentikių bendruomenė Dūdiškėse įsikūrė XVIII amžiuje. Dabartinės cerkvės pastatymo data nežinoma. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu sudegė, po karo buvo atstatyta, vėliau – suremontuota.
więcej

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Kaišiadorių r.
Viena iš dviejų rotondinės formos bažnyčių Lietuvoje, antroji – Sudervėje. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu. Žymiausias tokio plano statinys yra Romos Panteono šventykla (vėliau paversta bažnyčia).Bažnyčia pašventinta 1806 m.
więcej

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
więcej

Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
więcej

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
więcej

Saldutiškio dvaras

Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
więcej

Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vilkaviškio r.
Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio Lietuvos - Rusijos pasienio link. 1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota. Gižų bažnyčioje saugoma keletas vertingų meno kūrinių profesionaliai nutapytos nežinomų autorių XIX a. vid. drobės – "Šv. Juozapo" ir "Nukryžiuotasis". Išskirtinis didžiajame altoriuje esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta apie 1850 m. – tai rečiau sutinkamas Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, kuriame akcentuojama ne kančia, bet susimąstymas.
więcej

Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės

Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
więcej

Kybartų požemiai po geležinkelio sandėlio pastatu

Vilkaviškio r.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų.
więcej

Vilkaviškio dvaras

Vilkaviškis
Seniausias Vilkaviškio miesto pastatas, manoma, buvo pastatytas 1744 m. 1812 m. dvare apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas miesto laukuose surengė paradą ir faktiškai paskelbė karo pradžią Rusijai, o pergalės atveju Vilkaviškį žadėjo paversti mažuoju Paryžiumi.
więcej

Rubinavo piliakalnis

Šilalės r.
Šarūno kalnu ar Šarūno kapu, rečiau Švedų pilimi vadinamas piliakalnis įrengtas Lokystos juosiamame kairiojo kranto kyšulyje. Pietvakarinėje papėdėje, apie 1 ha plote yra senoji gyvenvietė.
więcej

Pakisio piliakalnis

Šilalės r.
Priešais Pajūrio miestelį Jūros dešiniajame krante, jos santakoje su Kisės upeliu esančiame aukštumos kyšulyje įrengtas gerai įtvirtintas piliakalnis. Stiprūs piliakalnio įtvirtinimai (kone lanku aikštelę juosiantis pylimas ir statūs šlaitai) leidžia spėti, kad kovų su kryžiuočiais metu čia stovėjo viena Jūros gynybinės sistemos pilių.
więcej
  Ogółem: 117