Посещаемые места



Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
больше

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
больше

Antšunijos žydų genocido vieta

Tauragės r.
1941 m. rugsėjo 12 d. Antšunijos kaimo miško pakraštyje naciai įvykdė kruviną genocidą - sušaudyta apie 3000 žydų moterų ir vaikų.
больше

Senosios Šilalės žydų kapinės

Šilalė
Šilalės žydų senųjų kapinių dalis ir žydų genocido aukų kapai bei paminklas 1,5 tūkstančio Holokausto metu nužudytiems Šilalės žydams
больше

Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno galerija

Šilutės r.
Buvusios senosios mokyklos ūkiniame pastate įsikūrusi emalio meno galerija su dirbtuvėmis ir kambariais menininkams bei visiems, norintiems stabtelėti ir paviešėti Kintuose. Galerijoje eksponuojami emalio meno darbai, sukurti emalio meno plenero "Pamario ženklai" metu.
больше

Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Šalčininkų r.
Rūdninkai – kaimas dešiniajame Merkio krante, Rūdninkų girioje, įsikūręs prie senojo Vilniaus-Krokuvos kelio. XV-XVII a. Rūdninkų giria buvo karališkos medžioklės rezervatas, kur kunigaikštis Kazimieras pastatė medžiotojų namus. 1470 metais kunigaikštis įsakė medžioklės dvare aplinkinių kaimų parapijiečiams pastatyti koplyčią. Deja, ji sudegė, tad kaimo gyventojai panoro turėti bažnyčią. Atsirado ir dingstis: pašautas lokys užpuolė kunigaikštį, bet valdovą išgelbėjo padėjėjas.
больше

Didžioji Kintų tuja

Šilutės r.
„Didžioji tuja“ tai - Kintų miestelyje, už girininkijos pastato augantis gamtos paminklas. Europoje didesnė tuja žinoma tik Šveicarijoje. Kintuose augančios tujos aukštis siekia apie 18 metrų.
больше

Kintų Vydūno kultūros centras

Šilutės r.
Vydūno kultūros centras įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje Kintų parapijos pradinėje mokykloje, kurioje 1888 – 1892 m. mokytojavo ir gyveno žymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas ir mokytojas Vilhelmas Storosta – Vydūnas .
больше

Grūto parkas - sovietinių skulptūrų muziejus

Druskininkų sav.
Parke veikia muziejus, kurio pastatas primena XX amžiaus 5-tajame, 6-tajame dešimtmetyje statytus kultūros namus. Informacinio centro muziejaus ekspozicija, čia sukaupta ir demonstruojama garso, kino, foto dokumentinė medžiaga parodo ir demaskuoja ideologizuotą sovietinę propagandinę kultūrą, pseudo mokslą, sovietinės ideologijos ir propagandos tikslus, mechanizmą, priemones ir formas, atskleidžia vykdytą lietuvių tautos genocidą.
больше

Dzūkijos nacionalinis parkas

Druskininkų sav.
Įkurtas 1991 m. gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingai dainavos krašto teritorijai saugoti, tvarkyti ir naudoti.
больше

Žiemos sodas – oranžerija

Kretinga
Žiemos sodą Kretingos dvaro rūmuose 1875 metais įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius.
больше

Žydų genocido vieta

Ukmergės r.
2-ojo pasaulinio karo metu Lietuvą okupavo vokiečiai.
больше