Laisvalaikio naujienos

Nidos švyturys atgimsta naujam gyvenimui

2020 m. gegužės 11 d.
Nidos švyturys atgimsta naujam gyvenimui

Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.

Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.

Lietuvoje tokių navigacinių statinių tik septyni: trys Kuršių marių ir keturi jūriniai. Lankytojams atviri istoriniai Ventės rago ir Uostadvario švyturiai. Kur kas aukščiau iškilę jūriniai Lietuvos švyturiai visuomenei nėra laisvai prieinami. Nidos švyturys – pirmasis, kurio durys visą šiltąjį sezoną bus atvertos lankytojams. Lygumų krašte gyvenantiems lietuviams tai bus unikali galimybė ypatingo grožio kraštovaizdį apžvelgti iš viršaus (kitos artimiausios aukštumos – Parnidžio kopa Nidoje ir Vecekrugo kopa šalia Preilos).

Nidos švyturys aukščiausiai lygio Lietuvoje iškilęs laivų kelrodis – net 79 m. virš jūros. Ant Urbo kalno pastatytas 29 m. aukščio švyturys skleidžia 41 kilometrų atstumu nuo kranto matomą šviesos signalą. Dabartinis cilindro formos švyturio pastatas buvo sukonstruotas 1953 m. ir mažai kuo primena nuo 1874 m. toje vietoje veikusį šešiakampio formos raudonų plytų švyturį. Jį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsitraukdami susprogdino vokiečių kariai. Dėl šio įvykio galima kalbėti apie du Nidos švyturio gyvavimo etapus.

Kaip pasakojo doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, švyturio Nidoje atsiradimo istorija buvo susijusi su platesniais kontekstais, mat pamarys priklausė 1871 m. susikūrusios Vokietijos imperijai. Tuo metu vyko industrializacija ir valstybė sparčiai tobulino savo infrastruktūrą. „Buvo sprendžiama daug navigacinio patobulinimo problemų. Taip atsirado ir Nidos švyturys, kurio poreikis buvo jaučiamas jau nuo XIX amžiaus pradžios. Labai daug laivų katastrofų įvykdavo dėl to, kad trūko navigacinio ženklo tarpe tarp Sembos pusiasalio iškyšulyje ir Klaipėdoje buvusių švyturių, - vardijo mokslininkė, - tai nemažas atstumas ir laivams orientuotis jūroje, ypač per audrą, buvo sudėtinga. Dėl to prie Kuršių nerijos krantų per visą 19 amžių buvo išmesta daug laivų“.

1871 m. švyturio statybai buvo paskirta vieta ant Urbo kalno. Anot N. Strakauskaitės, Nidos švyturio vieta – išskirtinė, „tai buvo 51 m. aukščio kopa. Pabrėžiu, kopa, kuri buvo dar tik pradėta apželdinti. Švyturio statyba buvo techniškai sudėtinga, juk jis buvo statomas ant smėlio kalno. Reikėjo labai tvirtų pamatų – į trijų metrų gylio duobę buvo leidžiami sprogdinto granito luitai“. Pastatytas švyturys išsiskyrė ne tik šešiakampe raudonų plytų forma, bet ir šoninėmis antenomis radijo signalams. Pirmasis švyturys buvo 27 m. aukščio, o jo spindulys siekė apie 36 km. į jūrą.

Anot istorikės, švyturio pastatymas buvo išskirtinis įvykis Nidos gyvenvietei, „švyturys architektūrine prasme buvo visiškas disonansas Nidos kaimeliui. Raudonų plytų pastatai buvo būdingi 19 a. pabaigos Vokietijos valstybiniams objektams, pavyzdžiui, galime palyginti su Klaipėdos universiteto statiniais. Tai buvo ženklas Nidai, kad ateina permainos, nauja epocha“. Ryškus statinys traukė vietinius ir atostogautojus – N. Strakauskaitė minėjo, kad skaitant memuarus galima rasti pasakojimų apie prie švyturio skiriamus pasimatymus, „susitarus su švyturininku buvo galima pakilti į viršų pasidairyti į nuostabius vaizdus“, – apie to žmonių žavėjimąsi švyturiu pasakojo istorikė.

Švyturio susprogdinimas žymi lūžį jo istorijoje. 1945 m. ant griuvėsių iškilo laikinas švyturys, o 1953 m. šiek tiek toliau nuo originalios vietos – naujas gelžbetonio statinys. Dabartį su praeitimi jungia nuo XIX a. pab. išlikę akmeniniai laiptai, kuriuos klojo karo belaisviai – prancūzų kariai. Išliko ir senasis raudonų plytų švyturio prižiūrėtojo namas Urbo kalno papėdėje.

Nidos švyturys veikia iki šiol – 2016 m. jo šviesos įranga buvo atnaujinta. Ryškus specifinis baltos šviesos signalas sklinda sutemus.

Informacija apie lankymo valandas ir teikiamas paslaugas bus paskelbta vėliau.

Nidos švyturys

Laisvalaikio naujienos

  • Ekskursijos su kuratoriais dvarų parodose

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Kviečiame birželio mėnesio ketvirtadienio vakarus praleisti ekskursijose su kuratoriais naujose dvarų parodose. Birželio 4 d. ir 18 d. 17 val. ekskursija parodoje „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“. Ekskursiją veda kuratorius Osvaldas Daugelis. Parodoje platesniame...
  • Japoniškame sode Kretingos r. prasidėjo nuostabus bonsai visterijų žydėjimo metas

    Šiuo metu Kretingos rajone įsikūriusiame japoniškame sode esančiame bonsai sodelyje galite pasigėrėti žydinčiomis bonsai visterijomis ir pasimėgauti jų nuostabiu aromatu. Bonsai medeliai yra atkeliavę iš pačios Japonijos. Taip pat sode šiuo metu žydi gausybė įvairiausių azalijų, putinai, sidabrakrūmiai, fortegilos, sietminai ir kiti augalai :) Savaitgaliais (šeštadieniais ir...
  • Gerardo Raito Šatūno vitražų paroda „Ezoterika“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Veikia Gerardo Raito Šatūno vitražų paroda „Ezoterika“. Intriguojantis parodos pavadinimas lankytojus nukelia į mistinį ir mitologinį pasaulius. Žodis ezoterika kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἐσω (esô) išvestinė sąvoka, reiškianti...
  • Virtualus festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“

    Iki birželio 25 dienomis Lietuvoje ir pasaulyje skambės eksperimentinės muzikos garsai – ketvirtasis garso ir vizualinius menus bei eksperimentinę muziką pristatantis festivalis „Corpi Sonori“, planuotas Sugiharos namuose Kaune, šiemet vyks virtualioje erdvėje, kurioje bus galima išgirsti kiekvieno festivalio dalyvio Sugiharai siunčiamą garso laišką. „Šių metų...
  • Paroda „Tapyba nuo bičiulių sienų“ | Jūris Čiurlionis

    2020 06 01 - 2020 07 03 11:00 - 16:00 Š. m. birželio 1 d. (pirmadienį) M. K. Čiurlionio namai Vilniuje atveria duris lankytojams ir kviečia į dailininko Jūrio Čiurlionio tapybos parodą „Tapyba nuo bičiulių sienų“ sudarytą iš Lietuvoje esančių dailininko paveikslų, kuriuos iš savo kolekcijų maloniai paskolino Lietuvoje gyvenantys jo bičiuliai ir...
  • Skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda „Dviese“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose veikia skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda „Dviese“. Leonas Strioga, šiemet atšventęs garbingą 90-ies metų jubiliejų, ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodos pavadinimas sufleruoja mūsų lankytojams, kad tai ne tik tėvo ir sūnaus bendra paroda, bet kartu tai paroda dviejų artimų pasaulių, kurie...
  • Paroda „Menas ir meno edukacija Japonijoje“

    M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose Ekspozicijoje įvairių sričių japonų menininkai pristato šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus pynimo, šibori, grafikos, skulptūros, tapybos bei keramikos technikomis. Įvairūs gamtiniai pluoštai (sizalis, moliūgas, šilkas, medvilnė...), rankų darbo popierius, makulatūra, plastikas, vielos ir net molis atskleidžia...
  • Kelmės krašto muziejus - Audrio Purlio kūrybinių darbų paroda

    Gimiau 1964 m. rugsėjo 14 d. Kaune, staliaus ir dailininkės - keramikės šeimoje. Mano krikštatėvis – žinomas skulptorius Leonas Strioga. Galbūt tai ir nulėmė mano tolesnį pasirinkimą. Baigęs 8 klases 1979 metais įstojau į Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumo meninio apdirbimo specialybę. Baigiau 1983 metais. Grįžęs iš kariuomenės dirbau pagal paskyrimą Vilniaus P. Gudyno...
  • „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“

    Istorinės LR Prezidentūros sodelyje, Vilniaus g. 33, Kaune, fotografijų paroda „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“. Steigiamojo Seimo atidarymo metu alyvų bei kaštonų žiedų ir vos prasprogusių medžių nuspalvintas miestas skendėjo žalumynų girliandose, trispalvių jūroje, o parduotuvių vitrinas dabino Vytis. Taip spalvingai pasipuošusi ir nusiteikusi...
  • Paroda ,,Višinskio ir Voitylos gyvenimo gramatika“

    Paroda „VIŠINSKIO IR VOITYLOS GYVENIMO GRAMATIKA“, skirta 100-osioms Šventojo Jono Pauliaus II gimimo metinėms, bus eksponuojama nuo 2020 m. gegužės 16 d. prie Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos. Apie parodą: 2018 metai tai laikas pripildytas įvairių sukakčių, susijusių su nepriklausomybės atgavimu. Nenorėjome, kad oficialių švenčių tėkmėje būtų pamiršti du itin...
  • Šilėnų pažintinis takas Neries regioniniame parke

    Keliaudami Šilėnų pažintiniu taku susipažinsite su unikaliu Šilėnų kaimu ir miškingomis jo apylinkėmis. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose arba nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Naujosios Rėvos piliakalnio. Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti ~6 km ilgio maršrutu. Pirmoje jo dalyje iki Naujosios Rėvos piliakalnio rasite nemaža objektų ir...
  • Dainiaus Ščiukos fotografijų paroda „Moteris“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Jaunosios kartos fotomenininko Dainiaus Ščiukos rafinuotų portretų ciklas „Moteris“ – tai kontradikcija pateikiamai tobulai moters reprezentacijai populiariojoje kultūroje. Veikiau tai autentiško moteriškumo kelionė, atverianti kitokį – beribį ir stereotipais nesuvaržytą požiūrį į moters grožį. Ši paroda –...
  • Virtuali paroda "Ana Krepštul - Peizažai"

    Kviečiame į virtualią parodą "Ana Krepštul - PEIZAŽAI" Ana Krepštul gimė 1932 metais vasario 20 d. Šalčininkų rajono Tabariškių kaime, Stanislavo ir Juzefos Orlovskių šeimoje. Nuo vaikystės Ana pasižymėjo savo talentu ir meile menui. Ją palaikė ir pirmąsias dailės pamokas davė jos tėvas, kurio pomėgis buvo drožiniai, technika. Pats pastatė namą ir sukonstravo automobilį. Motina...
  • Kviečiame aplankyti virtualias Kelmės krašto muziejaus parodas

    Kelmės krašto muziejaus interneto svetainėje galite aplankyti šias, naujas virtualias, parodas: „30 Laisvės metų“ „Vytauto Jaručio juvelyrika - tautinio stiliaus paieškos“ „Žydų kultūros pėdsakai Kelmėje. Icchokas Meras“ „Daustoriai“ „Velykų margučiai Užvenčio krašte“ „Mečislovo Ežerskio lazdų...
  • Antano Sutkaus fotografijų paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, „Sveikinimai iš XX amžiaus“ – tokiu įrašu savo albumus mėgsta pasirašinėti vienas ryškiausių ir svarbiausių Lietuvos fotografų Antanas Sutkus (g. 1939). Pirmoji tokio dydžio A. Sutkaus paroda Kaune išsiskiria iki šiol dar nematytų ir naujų fotografijų gausa. Su fotografijos archyvu daugiau nei dvidešimt metų...