Unikalios ir vienintelės vietos Kaišiadorių r.

2021 m. vasario 10 d.
Unikalios ir vienintelės vietos Kaišiadorių r.

Kaišiadorių rajonas ypatingas tuo, kad turi ne vieną unikalią ar vienintelę vietą, kuri pritraukia ne vieno turisto dėmesį. Daugiau informacijos rasite – www.turizmas.kaisiadorys.lt

  • Gravitacinė kalva Surgantiškėse - netoli Maisiejūnų piliakalnio ir Kruonio HE yra gravitacinė kalva. Atvykite automobiliu, pastatykite jį įkalnėje, išjunkite pavarą, ir pamatysite kaip mašina rieda ne nuo kalvos žemyn, bet į viršų. 54.7951804, 24.2704082
  • Kaukinės ežeras - Kaukinės ežeras gali būti glaciokarstinės kilmės. Nuo ledyno pakraščio atskilęs ledo gabalas buvo palaidotas smėlingose nuogulose. Šylant klimatui jis tirpo ir buvusi smėlio kalva įdubo. Ežeras telkšo kaimo viduryje, kelių kryžkelėje. Tai taisyklingo apskritimo formos, 1,2 ha ploto 14-18 m gylio ežeras. Galbūt dangaus kūno skeveldra nukrito į Kaukinės kaimą ir išmušė duobę, kuri vėliau prisipildė vandens. Šalia ežero auga įspūdingos Kaukinės liepos, kurių amžius siekia per 100 metų, aukštis – daugiau nei 30 metrų, o kamienų apimtys – virš 5 metrų. Tai vieta, kur susipina daug gamtos, mitologijos, kultūros paslapčių. Daug galvosūkių mokslininkams ir vietos gyventojams. Apie visa tai būtinai pažiūrėkite šiame filme: https://youtu.be/-qglMkK-Wgo
  • Padalių keltas - Tai srovės varomas lyninis keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o galinga Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Neabejotinai unikalus Lietuvos technikos paminklas. Keltas įprastai veikia nuo gegužės iki lapkričio pradžios. Deja, 2020 metais dėl didžiulės smėlio bangos buvo priverstas anksčiau baigti darbą, tad laukiame su viltimi 2021 m. pavasario.
  • Europos miškas - Laukagalio kaime, Žaslių girininkijos miške 2004-04-24 buvo pasodintas „Europos miškas”. Taip pažymėtas LR įstojimas į ES. Rudenį šis miškas nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis.
  • Paežerojus - vienintelis ežeras Kauno marių regioniniame parke. 54.88099,24.178068
  • Žiežmarių sinagoga - Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. Suręstas iš sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir vertikaliai apkaltas lentomis su lentjuostėmis. Pagrindinis vakarų fasadas asimetriškas. Salę apšviečia net 18 langų – jų netgi daugiau, nei reikalauja judaizmo religiniai įstatymai (halacha). 1918 m. stipriai nukentėjo nuo gaisro, tačiau buvo atstatyta. Gali būti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje išlikusios medinės sinagogos. Žiežmariuose pirmoji sinagoga buvo pastatyta tarp 1690-1696 metų. XIX a. mieste buvo trys sinagogos, nes didesnę dalį gyventojų sudarė žydai. Sinagoga buvo ne tik maldos, bet ir mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. Šiuo metu sinagogos pastatu rūpinasi Kaišiadorių rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį. Pastatas baigiamas atnaujinti, naudojamas gyventojų švietimo ir kultūros, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei veiklai. Dėl ekskursijų tartis tel. +370 682 19944.
  • Lietuvos liaudies buities muziejus - vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografinis muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejuje eksponuojami gyvenamieji namai, ūkiniai trobesiai, technikos paminklai, atgabenti iš visos Lietuvos regionų – Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos. 140 pastatų ir 90 tūkst. kitų eksponatų išdėstyta 195 ha plote. Kai kurių pastatų amžius viršija 200 metų. Čia vyksta tradiciniai renginiai: Užgavėnės, Žolinė, Pirties diena, Joninės, Oninės ir kt.
  • Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia - viena iš dviejų rotondinės formos bažnyčių Lietuvoje, antroji – Sudervėje. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu. Žymiausias tokio plano statinys yra Romos Panteono šventykla (vėliau paversta bažnyčia). Bažnyčia pašventinta 1806 m. Architektas nežinomas. Kalvių bažnyčia yra mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų. Bažnyčios fundatorius Lietuvos vėliavininkas Tomas Vavžeckis, vadovavęs 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo metu sukilėlių kariuomenei prie Varšuvos. Šalia telkšo didžiausias rajono ežeras, turistų laukia sutvarkytas paplūdimys su tinklinio aikštele, pavėsine.
  • Mergakalnis, Dovainonių atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų sako, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.
  • Rumšiškių pušis - storiausia Lietuvoje, jai suteiktas gamtos paminklo statusas. Pušies apimtis 5m, aukštis 32m, o amžius apie – 400 metų. Ilgus amžius pušies šaka, tarsi pavargusi nuo amžiaus naštos, rėmėsi į ąžuolą. Tačiau ąžuolui neužteko stiprybės ir jis krito pušiai po „kojom“. Dabar pušį palaiko tik dirbtiniai lynai, kuriais ji pasiramstydama kaip tikra senolė bando atsispirti laikui ir vėjui. 54.876754, 24.153601
  • Gastilionių ąžuolas - tai storiausias medis Kauno marių regioniniame parke. Kamieno apimtis 5,25 m, aukštis 21 m. Tai valstybinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2008 m. 54.871763, 24.15401
  • Rožinio slėpynių parkas Guronyse - antrasis Lietuvos kardinolas itin brangino Rožinio maldą, todėl šio garbingo ganytojo atminimas buvo įamžintas Rožinio slėpinių keliu Guronių kaime. Parke pastatytos 5 koplytėlės su freskomis, vaizduojančiomis scenas iš Biblijos bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius, Švč. Mergelės Marijos statula, koplyčia. Veikia rekolekcijų namai, rožinių ekspozicija. Parke išlikęs senas medis žymi kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškės sodybos vietą. Netoliese, už kilometro, gyvenvietėje, stovi kryžius, žymintis kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinės vietą.
  • Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - Pradėta statyti 1906 metais kaip bažnyčia, baigta – 1932 metais jau kaip katedra. Pastatas neogotikinio stiliaus su neoromaninio dekoro elementais fasade. Katedra pasižymi grakščiomis proporcijomis. Išskirtinis jos savitumas – abipus šoninių navų prie pagrindinio pastato prijungtos gana žemos koplyčios. Visa tai sukuria darnią ir harmoningą architektūrinę pastato visumą. Vienoje iš koplyčių amžino poilsio atgulė Palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio gyvenimo kelias gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Jo pasirinktas šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ atspindėjo ganytojiškos veiklos esmę – skelbti išganymo viltį per Išganytojo mirtį ir prisikėlimą.
  • Kruonio HAE - Pagal savo veikimo principą tokia elektrinė vienintelė Baltijos jūros regione. Ji turi dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kruonio HAE agregatai kelia vandenį iš Kauno marių į viršutinį baseiną, esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio tada, kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos (pavyzdžiui, nakties metu). Dieną, kai išauga energijos poreikis, o viršutinis baseinas užpildytas, Kruonio elektrinė gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė. Elektrinės statyba prasidėjo 1984 metais, paskutinysis, ketvirtasis agregatas, pradėjo veikti 1998 metais.
  • Darsūniškis - Dėl savo geros geografinės padėties Darsūniškiui teko priimti visas priešiškai nusiteikusias kariuomenes. Miestelis ne kartą degė ir darsūniškiečiai nusprendė pastatyti vartus, pro kuriuos ugnis ir nelaimės neprasiveržtų. Kiekvieną miestelio svečią pasitinka ant trijų kelių stovintys Šv. Agotos, Šv. Kazimiero ir Šv. Jurgio vartai. Prie pat Nemuno įsikūrusiame Darsūniškyje galima atsigerti mineralinio šaltinio vandens, aplankyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, varpinę, parką, žydų kapines, pasivaikščioti Nemuno pylimu. Plačiau: https://www.aplinkmarias.lt/lankytinos-vietos/darsuniskio-miestelio-vartai/
  • Atokampis - Atokioje kaimo vietovėje, vienkiemyje įsikūrę sodybos savininkai kviečia išbandyti kitokio poilsio idėją ir praleisti laiką kaime tik dviese kitaip. ATOKAMPIS – viena patraukliausių Europos sveikatos vietovių 2019 m. EDEN II vietos nugalėtoja.
  • Kaišiadorių geležinkelio stotis - iš čia išvyko pirmasis Nepriklausomos Lietuvos traukinys (iš Kaišiadorių į Radviliškį) 1919 m. liepos 6 d.
  • Laukagalio akmuo - Tai rusvo stambiagrūdžio granito akmuo. Jis – pailgas, orientuotas šiaurės–pietų kryptimi, 5,15 m ilgio, 4,10 m pločio ir iki 2,3 m aukščio. Akmens šiaurinė dalis aukštesnė, pietinėje dalyje yra tarsi pakopa. Akmens aukščiausioje (šiaurinėje) dalyje išgludintos 7 duobutės. Jos apie 5 cm skersmens, 2 cm gylio, išsidėsčiusios vidutiniškai 15 cm atstumu viena nuo kitos. Duobučių išsidėstymas primena Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyno struktūrą. Pietinėje akmens dalyje – nulyginta plokštuma (altorėlis), jo pakraštyje yra iškalti trys 10–12 cm pločio grioveliai (latakai) plokščiu dugnu. Vienas iš jų horizontalus ir yra apie 80 cm ilgio ir 8–10 cm gylio. Kiti du grioveliai iškalti nuo šio griovelio galų ir eina akmens šonu žemyn. Vakarinis griovelis yra 0,7 m, o rytinis – 0,8 m ilgio. Atstumas apačioje tarp šių griovelių galų yra 1,6 m. Pasakojama, kad akmuo yra senovinis aukuras, aplinkui jį augęs ąžuolynas, o ant šio akmens buvo kūrenama ugnis, aukojami gyvuliai. Žmonės prisimena, jog ąžuolynas buvęs dar ir XX a. pradžioje, tačiau dabar likęs tik vienas ąžuolas. Ąžuolų šaknų dar neseniai buvo randama ariant žemę. „Velnio sosto“ akmuo yra gavęs dėl to, kad žmonės ant akmens neva matydavę sėdintį velnią ir besišildantį prieš saulę. 54.900883, 24.700415

Laisvalaikio naujienos

  • Piešinių konkursas ,,Mano Lietuva"

    Šalčininkų kultūros centras kviečia Šalčininkų rajono gyventojus dalyvauti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame piešinių konkurse „Mano Lietuva“. Komisijos atrinkti piešiniai bus eksponuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtoje parodoje, o kovo 10 d. bus paskelbti pirmų trijų vietų savo amžiaus grupėje nugalėtojai. Konkurso nuostatus ir daugiau...
  • Kaišiadorių krašto gamta

    Kaišiadorių rajonas turi labai daug gamtos objektų, kuriais galima pasidžiaugti, kai kurie iš jų vieninteliai Lietuvoje, kiti didžiausi, storiausi, unikaliausi. Rajone saugoma 13 medžių, 29 rieduliai, 4 atodangos, šaltinis bei ežeras. Kaukinės ežeras. Gali būti glaciokarstinės kilmės. Nuo ledyno pakraščio atskilęs ledo gabalas buvo palaidotas smėlingose nuogulose. Pažiūrėkite šiame...
  • Tarpukario Lietuvos fotografijų paroda ir „Trispalvės istorijos“ pristatomos virtualiai

    Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šiaulių „Aušros“ muziejus pradeda pasakojimų ciklą „Trispalvės istorijos“ bei virtualiai pristato Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtą kūrybinės fotografijos parodą „Tapatybės formatai. Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“. Iki Kovo 11-osios Venclauskių namų socialiniame tinkle Facebook...
  • Užgavėnių tradicijos. Pasakojimai iš Žaliūkių malūnininko sodybos

    Kasmet Šiaulių „Aušros“ muziejus kviesdavo į Žaliūkių malūnininko sodybą triukšmingai vyti žiemą ir šauktis ateinančio pavasario. Šiemet dėl karantino apribojimų Užgavėnių šventė sodyboje nevyks, tačiau muziejininkai per internetines platformas papasakos apie šventės tradicijas ir pamokys, kaip joms pasiruošti namuose. Užgavėnių išvakarėse, vasario 15 d. 10 val., Šiaulių...
  • Juvelyriką ir tradicinį japonų meną susiejanti paroda pristatoma virtualiai

    Paskelbus karantiną Chaimo Frenkelio vilos lankytojai taip ir neišvydo čia eksponuojamos naujos šiuolaikinės juvelyrikos parodos „Materijų skambesys“. Internetinės platformos suteikia galimybę susipažinti su šia paroda neišeinant iš namų. Šiaulių „Aušros“ muziejus parengė virtualią ekskursiją, kurioje parodos kuratorė Jūratė Kaučikaitė pasakoja apie parodos idėją ir čia...
  • Įdomūs faktai apie kulinarinį Lietuvos paveldą

    Šiandien ant lietuviško stalo galime išvysti ką tik nori: itališką picą, islamo šalių mėgstamą kebabą ar nacionalinį japonų sušį. Vis dėlto, nors ir pamėgę pasaulio virtuvės paveldą, nori nenori vis sugrįžtame prie mūsų kraštui nuo seno būdingų patiekalų – riebių bulvinių blynų ar cepelinų, burokėlių sriubos, mėsos troškinių. Tačiau tai tikrai dar ne viskas, Lietuvos kulinarijos...
  • „Dingusi Tauragė 1939-1945“ - virtualus turas

    Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ http://virtualusturas.tauragesmuziejus.lt/ padės nusikelti į praeitį ir geriau suprasti, kaip anksčiau atrodė kai kurios Tauragės vietos. XIX a. ir XX a. pr. Tauragė iš mažo miestelio virto gan dideliu miestu. Buvo pastatyta nemažai įsimintinos architektūros pastatų. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, ypač 1915 m. miestą itin smarkiai...
  • Sausio 13-ajai atminti – virtuali galerija „Transliacija (Ne)nutraukiama!“

    Minėdamas apgintos Laisvės 30-metį, Šiaulių „Aušros“ muziejus suskaitmenino savo rinkiniuose saugomas istorines vertybes, menančias lemtingus 1991 m. sausio įvykius, ir papildęs jas medžiaga iš privačių archyvų, parengė virtualią Sausio 13-osios atminimui skirtą parodą „Transliacija (Ne)nutraukiama!“. Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir jo padalinio –...
  • „Aušros“ muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė nauji eksponatai

    2020 m. Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą Šiaulių „Aušros“ muziejaus projekto „Muziejinių vertybių įsigijimas“ įgyvendinimui, muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė reikšmingi eksponatai. Muziejinės vertybės buvo atrinktos, įvertinus jų istorinę vertę, retumą, unikalumą. „Aušros“ muziejuje saugomi gausūs rinkiniai, bet vis dar...
  • Turistiniai 2020 metai Kaišiadorių r.

    Baigiasi 2020. Žvelgiame į paskutines šių metų kalendoriuje pažymėtas dieneles ir tradiciškai ima suktis mintys apie nuveiktus darbus. Savotiška riba, nebūtinai susijusi su kokiomis nors privalomomis ataskaitomis. Tiesiog – baigiasi dar vieni metai. Kokie jie buvo?Galima būtų pasakyti trumpai: jubiliejiniai arba prieštaringi, arba sudėtingi. Malonūs. Nelygu kaip vertinsime. Taip,...
  • Leidinys atskleis pramonininko Chaimo Frenkelio ir jo šeimos istoriją

    2020 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus pradėjo įgyvendinti projektą „Knyga Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai. Moksliniai tiriamieji ir parengiamieji darbai“, dalinai finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis. Tai daugiau nei dešimtmetį puoselėtos idėjos – surinkti, susisteminti ir publikuoti visą...
  • Pasibaigus karantinui Chaimo Frenkelio viloje – nauja paroda „Materijų skambesys“

    Pasibaigus karantinui Chaimo Frenkelio viloje visų lankytojų lauks nauja paroda „Materijų skambesys“. Šia paroda „Aušros“ muziejus susies du dalykus: juvelyriką ir tradicinį japonų meną. Idėją pateikti parodą japoniško sodo stiliumi lėmė tai, jog muziejaus rinkiniuose yra saugoma išskirtinė japonų medžio graviūrų kolekcija – viena iš unikaliausių ir vertingiausių...
  • „Aušros“ muziejus įsigijo dailininko Mindaugo Lukošaičio piešinių ciklą „Rezistencija III“

    2020 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos kultūros tarybos programos „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas“ konkursui pateikė projektą „Šiauliečio dailininko Mindaugo Lukošaičio piešinių ciklo „Rezistencija III“ įsigijimas.“ Projektas buvo dalinai finansuotas: įsigyta 80 muziejinių vertybių. Šiaulietinis Mindaugas Lukošaitis...
  • Virtualiai pažinčiai su muziejumi – inovatyvūs sprendimai

    Šiaulių „Aušros“ muziejus pastaraisiais metais daug dėmesio skiria kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimui ir jo sklaidai. Susidariusi pasaulinė ekstremali situacija ir išaugę lankytojų virtualių paslaugų poreikiai paskatino muziejininkus išplėsti sukurto turinio pasiekiamumą – pradėtas vykdyti projektas „Skaitmeninės komunikacijos galimybių išplėtimas Šiaulių...
  • Pažintiniai takai Kaišiadorių r.

    Girelės pažintinis takas. Lengvam pasivaikščiojimui gamtoje siūlome keliauti Girelės pėsčiųjų taku (apie 1,7 km), kuris prasideda šalia Paukštininkų gatvės. Čia įrengtas informacinis stendas. Pirmiausiai akis paganysite į meniškus kaišiadoriečių sukurtus inkilus, iškabintus pakelės medžiuose – 2012 m., minint Paukščių dieną, gimė „Inkilų alėja“. Toliau prieisite riedlenčių...