Virtuali paroda "Ana Krepštul - Peizažai"

2020 m. gegužės 8 d.
Virtuali paroda "Ana Krepštul - Peizažai"

Kviečiame į virtualią parodą "Ana Krepštul - PEIZAŽAI"

Ana Krepštul gimė 1932 metais vasario 20 d. Šalčininkų rajono Tabariškių kaime, Stanislavo ir Juzefos Orlovskių šeimoje. Nuo vaikystės Ana pasižymėjo savo talentu ir meile menui. Ją palaikė ir pirmąsias dailės pamokas davė jos tėvas, kurio pomėgis buvo drožiniai, technika. Pats pastatė namą ir sukonstravo automobilį. Motina begaline meile ir širdies šiluma papildydavo šią menišką atmosferą.. Rūpinosi vaikais, vyru, namais bei mėgo literatūrą ir rašė gražius laiškus.

Atrodė, kad mažoji Ana ir jos artimieji yra saugūs ir laimingi nuostabiame šeimos pasaulyje. Šį jaukų gyvenimą sugriovė 10-metės mergaitės liga. Tai buvo ilgos kovos su osteoporoze ir kaulų tuberkulioze pradžia. Menas ir tapyba padėjo jai garbingai kovoti su silpnumu ir įkalinimu invalido vėžimėlyje (nuo 1978 metų). Ilgos skausmo, gulėjimo ligos patale, vilties valandos rado atgarsį gražiuose paveiksluose. Jos kūryba buvo tarsi pabėgimas nuo 77 kaulų lūžių, skrydis link išsilaisvinimo nuo negandų. Kiekvienas peizažas, portretas, natiurmortas, gėlės, katinai, kiekvienas Mergelės Marijos paveikslas yra pasakojimas apie tai, kas jai tuo metu buvo svarbu. Jos tapyba yra gyva, prisotinta spalvomis ir šviesa. Svarbią vietą jos kūryboje užėmė žavėjimasis gimtųjų Tabariškių gamta. Merkio intakas, tvenkinių vandens spindėjimas, pievų gėlės nutapyti ir išsiuvinėti ant drobės. Ryšys su gamta, paprastumas ir dvasinė ramybė nepaisant priešinimuisi likimui įrodė, kad jos kilmingas ir garbingas gyvenimas yra pavyzdys kiekvienam žmogui. Aušros vartų Šv. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslų kopijos, Šventųjų portretai, pakelės ir kapinių kryžiai – motyvai, leidžiantys jai pasiekti dvasinę harmoniją nepaisant skausmingų išgyvenimų.

Daugelis žmonių mylėjo ponią Aną už jos dvasinį ramumą, palankumą, meilę Dievui ir šeimai, mokėsi patriotizmo, sąžiningumo ir empatijos. Dauguma žmonių žinojo ir vertino jos kūrybą.

1948 metais atidaryta pirmoji 16-metės Anos Krepštul paroda Vilniuje. Kita paroda įvyko tiktai 1985 metais. Tuomet Liaudies kūrybos draugija suteikė jai Liaudies dailininkės vardą. 1987 metais siuvinėjo Švč. Mergelės Marijos atvaizdą ir laukė Jono Pauliaus II-ojo atvykimo į Lietuvą , bet planuotas susitikimas neįvyko, nes liga vėl parodė savo žiaurųjį veidą – įtrūko stuburas. Šitas susitikimas liko tik svajonė. Jos nutapytas Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas buvo įteiktas popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, už kurį dailininkė gavo popiežiaus padėkos raštą ir palaiminimą.

Per visą savo gyvenimą Ana nutapė virš trijų su puse tūkstančių paveikslų, kurie šiandien yra privačiuose kolekcijose ir galerijose Lenkijoje, Lietuvoje, JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Kanadoje, Vatikane bei puošia daugelio bažnyčių sienas.

2005 metais priimtas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas suteikti Anai Krepštul Šalčininkų rajono garbės piliečio vardą. 2008 metais vasario 15 d. Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačinskio nutarimu Ana Krepštul po mirties apdovanota Lenkijos atgimimo Kryžiumi.

Nuo pirmųjų iki paskutinių akimirkų buvo susijusi su žmonėmis: tėvais, broliu Henriku, seserimi Danuta, dvasininkais, draugais, daktarais, žurnalistais, politikais. Visi važiavo į Tabariškių kaimą susitikti su ja, išgirsti gerą žodį, pasigrožėti Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, Vilniaus krašto , susimąsčiusių žmonių veidų paveikslais.

Laukdama draugų, 2007 metais spalio 12 d. mirė Vilniaus regiono kultūros ambasadorė. Dabar laukia žmonių Tabariškių kapinėse. Tam, kad ją aplankytumėte ir nusilenktumėte jai, ieškokite užrašo ,,Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos tapytoja“.

Nuotraukos iš albumo
ANA KREPŠTUL Gyvenimas ir kūryba

Tabariškių kaimo bendruomenės centras "Tabariškės kaip nutapytos"

Virtualią parodą paruošė
Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras

Laisvalaikio naujienos

  • Virtualus festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“

    Iki birželio 25 dienomis Lietuvoje ir pasaulyje skambės eksperimentinės muzikos garsai – ketvirtasis garso ir vizualinius menus bei eksperimentinę muziką pristatantis festivalis „Corpi Sonori“, planuotas Sugiharos namuose Kaune, šiemet vyks virtualioje erdvėje, kurioje bus galima išgirsti kiekvieno festivalio dalyvio Sugiharai siunčiamą garso laišką. „Šių metų...
  • Paroda „Tapyba nuo bičiulių sienų“ | Jūris Čiurlionis

    2020 06 01 - 2020 07 03 11:00 - 16:00 Š. m. birželio 1 d. (pirmadienį) M. K. Čiurlionio namai Vilniuje atveria duris lankytojams ir kviečia į dailininko Jūrio Čiurlionio tapybos parodą „Tapyba nuo bičiulių sienų“ sudarytą iš Lietuvoje esančių dailininko paveikslų, kuriuos iš savo kolekcijų maloniai paskolino Lietuvoje gyvenantys jo bičiuliai ir...
  • Skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda „Dviese“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose veikia skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda „Dviese“. Leonas Strioga, šiemet atšventęs garbingą 90-ies metų jubiliejų, ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodos pavadinimas sufleruoja mūsų lankytojams, kad tai ne tik tėvo ir sūnaus bendra paroda, bet kartu tai paroda dviejų artimų pasaulių, kurie...
  • Paroda „Menas ir meno edukacija Japonijoje“

    M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose Ekspozicijoje įvairių sričių japonų menininkai pristato šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus pynimo, šibori, grafikos, skulptūros, tapybos bei keramikos technikomis. Įvairūs gamtiniai pluoštai (sizalis, moliūgas, šilkas, medvilnė...), rankų darbo popierius, makulatūra, plastikas, vielos ir net molis atskleidžia...
  • Kelmės krašto muziejus - Audrio Purlio kūrybinių darbų paroda

    Gimiau 1964 m. rugsėjo 14 d. Kaune, staliaus ir dailininkės - keramikės šeimoje. Mano krikštatėvis – žinomas skulptorius Leonas Strioga. Galbūt tai ir nulėmė mano tolesnį pasirinkimą. Baigęs 8 klases 1979 metais įstojau į Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumo meninio apdirbimo specialybę. Baigiau 1983 metais. Grįžęs iš kariuomenės dirbau pagal paskyrimą Vilniaus P. Gudyno...
  • „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“

    Istorinės LR Prezidentūros sodelyje, Vilniaus g. 33, Kaune, fotografijų paroda „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“. Steigiamojo Seimo atidarymo metu alyvų bei kaštonų žiedų ir vos prasprogusių medžių nuspalvintas miestas skendėjo žalumynų girliandose, trispalvių jūroje, o parduotuvių vitrinas dabino Vytis. Taip spalvingai pasipuošusi ir nusiteikusi...
  • Paroda ,,Višinskio ir Voitylos gyvenimo gramatika“

    Paroda „VIŠINSKIO IR VOITYLOS GYVENIMO GRAMATIKA“, skirta 100-osioms Šventojo Jono Pauliaus II gimimo metinėms, bus eksponuojama nuo 2020 m. gegužės 16 d. prie Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos. Apie parodą: 2018 metai tai laikas pripildytas įvairių sukakčių, susijusių su nepriklausomybės atgavimu. Nenorėjome, kad oficialių švenčių tėkmėje būtų pamiršti du itin...
  • Šilėnų pažintinis takas Neries regioniniame parke

    Keliaudami Šilėnų pažintiniu taku susipažinsite su unikaliu Šilėnų kaimu ir miškingomis jo apylinkėmis. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose arba nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Naujosios Rėvos piliakalnio. Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti ~6 km ilgio maršrutu. Pirmoje jo dalyje iki Naujosios Rėvos piliakalnio rasite nemaža objektų ir...
  • Dainiaus Ščiukos fotografijų paroda „Moteris“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Jaunosios kartos fotomenininko Dainiaus Ščiukos rafinuotų portretų ciklas „Moteris“ – tai kontradikcija pateikiamai tobulai moters reprezentacijai populiariojoje kultūroje. Veikiau tai autentiško moteriškumo kelionė, atverianti kitokį – beribį ir stereotipais nesuvaržytą požiūrį į moters grožį. Ši paroda –...
  • Nidos švyturys atgimsta naujam gyvenimui

    Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama. Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių...
  • Kviečiame aplankyti virtualias Kelmės krašto muziejaus parodas

    Kelmės krašto muziejaus interneto svetainėje galite aplankyti šias, naujas virtualias, parodas: „30 Laisvės metų“ „Vytauto Jaručio juvelyrika - tautinio stiliaus paieškos“ „Žydų kultūros pėdsakai Kelmėje. Icchokas Meras“ „Daustoriai“ „Velykų margučiai Užvenčio krašte“ „Mečislovo Ežerskio lazdų...
  • Antano Sutkaus fotografijų paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, „Sveikinimai iš XX amžiaus“ – tokiu įrašu savo albumus mėgsta pasirašinėti vienas ryškiausių ir svarbiausių Lietuvos fotografų Antanas Sutkus (g. 1939). Pirmoji tokio dydžio A. Sutkaus paroda Kaune išsiskiria iki šiol dar nematytų ir naujų fotografijų gausa. Su fotografijos archyvu daugiau nei dvidešimt metų...
  • „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Nuo gegužės 15 d. pradeda veikti paroda „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“. Jau XIX a. Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose ir yra neblogai dokumentuota. Parodoje išryškinamos išlikusios pirminės Theodoro von der Roppo sukauptos kolekcijos vertybės,...
  • Vilniaus knygrišių gildijos paroda „KNYGrišių KNYGos“

    Parodoje pristatoma virš 60 kūrinių, taip pat knygų restauravimo fotografijos (prieš ir po), bei marmuruoto popieriaus stendas. Atliekant bibliofilinius meninius įrišimus centrinė ašis kūrybai yra knygos tekstas (dažnai literatūros klasikos ar svarių kultūros temų). Viršelio apipavidalinimas kukliai derinamas prie teksto prasmių ar emocijų, sustiprindamas ar papildydamas jų meninį poveikį,...
  • Apie kelias senąsias Kaišiadorių r. mokyklas

    Visais laikais žmonės stengėsi pačiais įvairiausiais būdais perduoti vieni kitiems sukauptą patirtį, mokyti vaikus to, ką žino patys. Noro perduoti pasekmė – pačios įvairiausios mokyklos. Kita vertus, žinių perdavimas tampa vis įvairesnis ir modernesnis, atsiranda poreikis patirtį perduoti ir susidarius ekstremalioms sąlygoms. Todėl ir kilo noras pasidomėti, kokių gi mokyklų be įprastų...