Places to visit



Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
more

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - baroko perlas

Vilnius
Kukli bažnyčia Antakalnyje stovėjo jau XIV a. – anot padavimo, pagonių kulto vietoje. 1638 m. prie jos įsteigtas Laterano kanauninkų vienuolynas (rusų uždarytas 1864 m.). Dabartinis bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. 1668-aisiais LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują šventovę, sakoma, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu.
more

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
more

Šalčininkų Karolio Vagnerio dvaras

Šalčininkai
Algirdo Vagnerio 1876-1880 m. statytus neoklasicistinius dvaro rūmus projektavo vokiečių architektas Hetšoldas (Heitzschold). Jis vykusiai apjungė senąją rūmų dalį, veikiausiai statytą dar Chodkevičių, su naująja.
more

Merkinės dvaras (Paulavos respublika)

Šalčininkų r.
Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis. Buvusio dvaro pastatų liekanos – dešiniajame Merkio upės krante. Dabar tai – registrinė paveldo vertybė
more

Muziejus atominis bunkeris

Kaunas
Karo paveldo muziejus Atominis bunkeris įkurtas 6 metrai po žeme – sovietmečio civilinės saugos slėptuvėje. Interaktyviame Atominiame bunkeryje rasite išskirtinius veikiančius technikos eksponatus: Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario, Antrojo pasaulinio, Šaltojo karo ir dabartinių laikų.
more

Čiurlionio namai, memorialinis kultūros centras

Vilnius
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje – memorialinis kultūros centras yra vieta, kurioje 1907 – 1908 m. gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia, greta Čiurlionio memorialinio kambario, yra nuolat veikianti ekspozicija, supažindinanti su menininko gyvenimu ir kūryba, o taip pat jauki erdvė kamerinės muzikos koncertams, įrašų perklausoms, dailės kūrinių ekspozicijoms.
more

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
more