Places to visit
Nemėžio dvaras
Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
more
Trijų kryžių kalnas
Vilnius
Baltas gelžbetoninis Trijų kryžių memorialas matyti iš tolo. Užlipę į kalną galėsite mėgautis įspūdingomis Vilniaus senamiesčio panoramomis. Kalno papėdėje plyti Bernardinų sodas ir teka Vilnelės upė. 12 metrų aukščio paminklas tapo tautinės tapatybės simboliu, tačiau šiandien jis dažnai apšviečiamas skirtingu apšvietimu, norint paminėti ypatingus įvykius Lietuvai ir pasauliui.
more
Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje
Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
more
Vilniaus Išganytojo bažnyčia (Joanitų) prie šv. Jono brolių vienuolyno
Vilnius
1693 m. į Vilnių atvyko vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės. Į Vilnių atvyko reformuota vienuolijos atšaka. Karų su turkais laikais Lietuvos ir Lenkijos teritorijose juos ėmėm globoti karalius Jonas Sobieskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva Vilniaus priemiestyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, vienuoliams pastatyta puošni bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia buvo konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą 1716 metais.
more
Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
Vilnius
Muziejus įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje – Didžiosios ir Pilies gatvių sankirtoje.
Jurgis ir Marija Šlapeliai buvo iškilios asmenybės. Jų veikla padėjo išlikti Lietuvių tautos pamatui – kalbai ir kultūrai. Susipažinkite su Šlapelių šeimos istorija plačiau. Aplankykite mus.
more
Panerių memorialas
Vilnius
Panerių memorialas pasakoja tiek didžiausių masinių žudynių vietos Lietuvoje istoriją, tiek visos regiono žydų bendruomenės tragišką istoriją Holokausto metais. Apsilankymas šioje kraujo ir pelenų žemėje tiesiogiai primena apie žmogaus būties tragizmą akistatoje su žiaurumu ir blogio banalumu. Tai memorialas, kurį dėl jo stipraus emocinio krūvio, rekomenduojame aplankyti tik jau bent šiek tiek pasidomėjus Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje.
more
Valdovų rūmai
Vilnius
Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.
2000 m. Lietuvos Respublikos seimas priėmė įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties. 2013 m. du iš keturių Valdovų rūmų korpusų atverti lankytojams, juose įsikūrė nuo 2009 m. veikiantis Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
more
Trakų salos pilis
Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.
more
Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
more
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - baroko perlas
Vilnius
Kukli bažnyčia Antakalnyje stovėjo jau XIV a. – anot padavimo, pagonių kulto vietoje. 1638 m. prie jos įsteigtas Laterano kanauninkų vienuolynas (rusų uždarytas 1864 m.). Dabartinis bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. 1668-aisiais LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują šventovę, sakoma, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu.
more
Vilniaus universitetas
Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
more
Aušros Vartai
Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
more
Rašytojo Romain Gary skulptūra
Vilnius
Skulptūrėlė yra skirta ir vaizduojanti devynmetį vilnietį Romaną Kacevą, pasaulyje žinomą prancūzų rašytoją Romain‘o Gary pseudonimu. Romain Gary buvo garsus XX a. prancūzų rašytojas,lakūnas, diplomatas ir režisierius. R. Gary gimė 1914-ųjų gegužės 21 dieną Vilniuje. Vaiko motina buvo litvakų kilmės aktorė, o tėvas, taip pat Lietuvos žydas, – verslininkas. Būsimam rašytojui nesulaukus dešimties vyras paliko šeimą dėl kitos moters ir sūnų išaugino viena likusi motina.
more
Skulptūra „Katinas“ rašytojos Jurgos Ivanauskaitės skvere
Vilnius
Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m.
more
Signatarų namai
Vilnius
2018 m. sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – pirmą kartą visuomenei pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas Signatarų namuose eksponuotas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris
more
Šv. Sesers Faustinos namelis
Vilnius
Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais.
Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje, kurį aplanko tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Tai Šventosios Faustinos namelis, kuriame gyveno sesuo Faustina – šiandien garsi Katalikų Bažnyčios mistikė.
2000 m. šventąja paskelbta sesuo Faustina Kovalska 1933–1936 m. gyveno Vilniuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos, jai pačiai nuolat prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 m. nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Vilniuje ji sutiko ir garsųjį seserų nuodėmklausį kun. Mykolą Sopočko, padrąsinusį imtis patikėtos misijos skelbti Viešpaties Gailestingumą.
more
Dievo Gailestingumo šventovė
Vilnius
Vilniaus širdyje įsikūrusi Dievo Gailestingumo šventovė yra vienas didžiausių sostinės tikinčiųjų traukos centrų. Čia plūsta ir piligrimai iš viso pasaulio, trokštantys atsigaivinti prie Gailestingojo Jėzaus širdies, iš kurios srūva malonių versmės.
more
Šalčininkų Karolio Vagnerio dvaras
Šalčininkai
Algirdo Vagnerio 1876-1880 m. statytus neoklasicistinius dvaro rūmus projektavo vokiečių architektas Hetšoldas (Heitzschold). Jis vykusiai apjungė senąją rūmų dalį, veikiausiai statytą dar Chodkevičių, su naująja.
more
Merkinės piliakalnis
Varėnos r.
Nuo 1377 m. Kryžiuočių kelių aprašymuose, kronikose dažnai minima „Merkenpille“, „Merkenpil“ pilis stovėjo ant piliakalnio, stūksančio Merkio, Nemuno ir Stangės upių santakoje. Merkinės piliakalnis buvo įrengtas upių santakoje plytinčios aukštumos kyšulyje, tačiau apie jo sukūrimo datą, išskirdami tris jo raidos etapus, istorikai kalba aptakiai. Medinė pilis, stovėjusi stačiašlaitės kalvos 1200 kvadratinių metrų plote, buvo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. XIV – XV a. pradžioje ji tapo svarbiausiu Dainavos krašto kariniu, strateginiu centru kovose su kryžiuočiais
more| Total: 49 |
