Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis

Veiklos aprašymas

Burbiškio dvaras

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių. Burbiškio dvaras turėjo daug šeimininkų, tačiau 1819 m. atitekęs Baženskiams suklestėjo. Mykolas Baženskis įkūrė didelį, puošnų dvarą, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Tuo metu Burbiškio dvaras ir jo parkas buvo plačiai žinomas ir lankomas.1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta trauktis į Lenkiją. Dvaras ir parkas buvo apleisti ir suniokoti. 1981 m. Burbiškio dvaro parką ėmė tvarkyti rajono paminklosaugos vadovas Egidijus Prasevičius. Jo iniciatyva 1991 m. įkurtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis. Užmegzti ryšiai su Mykolo Baženskio sūnumi Adomu Baženskiu. Jis dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams. Čia nuolat rengiami poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos. Dvaras pritaikytas ir šių dienų poreikiams: vyksta mokslinės konferencijos bei seminarai. Dvare renkamos įvairių gėlių kolekcijos. Dvaras garsėja Tulpių žydėjimo festivaliais. Dvaro rūmuose yra įrengtos baldų, nuotraukų ekspozicijos, karietinėje – kinkomojo transporto, svirne – senovinės technikos, o oranžerijoje – kambarinių augalų ekspozicijos.

Kleboniškių kaimas

Kleboniškių kaimas išsidėstęs vaizdingame Daugyvenės upės slėnyje, jis pradėtas kurti XVI a. viduryje po Šeduvos krašte pravestos Valakų reformos. Tuo metu matininkai Šeduvos klebonui atmatavo 25 valakų dydžio žemės sklypą. Klebono žemėje pradėjęs kurtis kaimas vėliau gavo Kleboniškių vardą ir iki XIX a. vidurio išbuvo Šeduvos klebono nuosavybėje.1884 m. kaime buvo pastatytas vėjo malūnas, kuris ir dabar lankytojams moja savo naujais, atnaujintais sparnais.1989 m. Egidijaus Prascevičiaus iniciatyva kaime pradėta kurti kaimo buities ekspozicija, kuri yra Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio dalis. Kaime-muziejuje yra 28 pastatai. Trys sodybos su dešimčia pastatų yra privati kaimo gyventojų nuosavybė, likusieji 18 pastatų priklauso muziejui. Kuriant ekspozicijas, šešis senuosius kaimo pastatus muziejus suremontavo ir net vienuolika atkėlė iš kitų vietų. Siekiant atkurti senąjį kaimo vaizdą atkeltieji pastatai statomi senųjų pastatų vietoje. Kaime yra koplytėlė, du koplytstulpiai, du kryžiai ir šeši šuliniai. Sodybos aptvertos įvairiomis tvoromis. Įrengtos įvairios ekspozicijos padeda lankytojams sugrįžti į praeitį, į tėvų, senelių ir prosenelių kaimą. Čia rodomi senieji kaimo rakandai, įvairūs baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai bei technika. Eksponuojamos muštokių, oblių, bezmėnų, svarstyklių, važelių, motorų, linų šukų ir kt. kolekcijos.

Raginėnų piliakalnis

Piliakalnis vienas įspūdingiausių šiaurės vidurio Lietuvoje. Jis įrengtas aukštoje kalvoje, kairiajame Daugyvenės krante. Vietos gyventojai piliakalnį vadina Raganų kalnu.Piliakalnis netyrinėtas, jis tebesaugo savo paslaptis. O paslaptingumo jam suteikia ir legendos, kuriomis šis kalnas garsėja. Įdomi ir Raganų kalno aplinka: į pietus nuo jo yra kalva, vadinama Rinkakalniu; į šiaurę nuo piliakalnio teka upelis Skerdupis; į rytus, kitame Daugyvenės krante yra miškas Girelė. Netoli piliakalnio yra ir kiti archeologijos paminklai: pilkapynai, senovės gyvenvietės, mitologinis akmuo ir kt. daugiau...