Lankytinos vietos



Kukučio skveras

Raseiniai
1936 m., Paserbenčio kaime, Raseinių rajone gimė ir augo vienas garsiausių Raseinių krašto žmonių – iškilus poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas ir atkaklus sovietinės sistemos kritikas Marcelijus Martinaitis – nebijojęs, per mistinę būtybę Kukutį, kritikuoti tuomečio politinio režimo. 1950 m. toje pačioje sodyboje gimė Marcelijaus brolis Algirdas Martinaitis – žymus Lietuvos kompozitorius. Siekiant įamžinti šias asmenybes ir jau, deja, išnykusį gimtąjį Paserbenčio kaimą, ant turizmo informacijos centro pastato sienos buvo nupieštas serbentas (autorė – Ieva Olimpija Voroneckytė). O šalia jo – pastatyta Augustino Kluodos bronzinė skulptūra „Kukutis“.
Daugiau

Dūkštų Šv. Onos bažnyčia

Vilniaus r.
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia stovi Dūkštų kaime, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos. Turi neogotikos bruožų. Pastatyta 1856 m.
Daugiau

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
Daugiau

Plungės Mykolo Oginskio dvaro rūmai / Žemaičių dailės muziejus

Plungė
Mykolo Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX–XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
Daugiau

M. K. Čiurlionio namas

Plungė
1889 – 1892 metais Plungėje mokėsi ir M. Oginskio dvaro orkestre fleita grojo įžymus lietuvių dailininkas, kompozitorius M. K. Čiurlionis. 1909 m. jis vėl trumpam atvyko į Plungę, kur gyveno su žmona Sofija Kymantaite - Čiurlioniene. Tai buvo kūrybingiausias jų gyvenimo laikotarpis.
Daugiau

Druskininkų Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Druskininkai
1841 – 1844 metais Druskininkuose buvo pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. Šioje bažnyčioje apie 1877 metus vargoninkauti pradėjo iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir dailinininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.
Daugiau

J. Čečiotos kapas Ratnyčios kapinėse

Druskininkai
Druskininkuose, senosiose Ratnyčios kapinėse palaidotas lietuvių, lenkų ir baltarusių poetas, žymiojo žemiečio Adomo Mickevičiaus bičiulis Jonas Čečiota (Jan Czeczot, 1796-1847).
Daugiau

Juozo Neimonto (1875-1963) kapas ir paminklas

Lazdijų r.
Juozas Neimontas (1875 m. liepos 20 d. Plutiškių k., Ūdrijos valsčius, Marijampolės apskr. – 1963 m. rugpjūčio 5 d. Luokė, Telšių raj.) vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius.
Daugiau