Lankytinos vietos



Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
Daugiau

Simnas

Alytaus r.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
Daugiau

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
Daugiau

Vėjinės tvenkinys

Kelmės r.
Šalia Kražių yra vieta, kur miestelio gyventojai ir svečiai gali praleisti savo laisvalaikį prie vandens telkinio. Čia sutvarkytas paplūdimys, įrengta pavėsinė.
Daugiau

Kurėnų vėtrungės – muziejus po atviru dangumi

Neringa
Kuršių marių žvejai jau nuo XIV–XV a. turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Didžiosios – vadintos kurno valtimis (kurėnais), mažesnės – kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visos jos buvo plokščiadugnėmis, mažos grimzlės, bortai statūs, ąžuolinių lentų, o stiebų viršūnes puošė vėtrungės. Vėtrungių atsiradimas žvejų laivuose susijęs su žvejybos priežiūra ir kontrolės raida Prūsijos karalystėje XIX amžiuje.
Daugiau

Metelių regioninis parkas

Lazdijų r.
Metelių regioninis parkas (bendras plotas 15300 ha) – didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdžio parkas: Dusią, Metelį ir Obeliją supa smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Nuostabi šio kraštovaizdžio panorama, ežerų platybės atsiveria nuo Žagarių kalvų, nuo Prelomčiškės piliakalnio. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių.
Daugiau

Rasupio fontanas

Raseiniai
Fontanas, jungiantis Vilniaus g. ir Raseinių autobusų stotį, yra Rasupio tėkmės rekonstrukcija, atkartojanti čia pat esančią senąją upelio vagą. Iš žemės gelmių trykštanti vandens srovė primena miesto gyventojams ir svečiams miesto istoriją. Tamsiuoju paros metu fontaną puošia metų laikus simbolizuojančios vaizdinės projekcijos bei šviesos instaliacijos.
Daugiau

Giedrys

Utenos r.
32 ha ežeras, telkšantis į Rytus nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Prie ežero įsikūrę Salų ir Ruklių kaimai.
Daugiau

Šventoji upė

Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
Daugiau

Saldutiškio dvaras

Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
Daugiau

Lurdo grota

Kretinga
Kretingos Lurdas – švč. Mergelės Marijos garbei Kretingoje pastatytas Lurdas, vienas miesto simbolių, svarbus istorijos, religinės kultūros ir architektūros paveldo simbolis. Šiandien čia vyksta Kretingos miesto šventės, ugdymo įstaigų renginiai, atlaidai.
Daugiau

Palukščio dvaras

Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
Daugiau

Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas

Šilalės r.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę.
Daugiau

Kybartų požemiai po geležinkelio sandėlio pastatu

Vilkaviškio r.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų.
Daugiau

Etnografinis Zervynų kaimas

Varėnos r.
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m., tačiau šiose vietovėse gyvenama jau nuo paleolito - prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos.
Daugiau

Metelių apžvalgos bokštas

Lazdijų r.
Metelių regioniniame parke pastatytas 15 metrų aukščio bokštas stūkso tarp Dusios ir Metelio ežerų pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Simnas - Seirijai – Igliauka. Bokštas savo forma primena nendrių pėda. Architektūrine bokšto idėja pasufleravo vieta – ežero pakrantė apaugusi nendrėmis. Nuo bokšto atsiveria vaizdas į Metelių kraštovaizdžio draustinį, Metelių kaimą, Metelio ežero platybes, Papėčių piliakalnį ir paukščiams svarbią šlapią Kemsinės pievą. Matomas nedidelis Dusios ežero plotas.
Daugiau

Birštono apžvalgos bokštas

Birštonas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
Daugiau

Varnikų pažintinis takas

Trakų r.
Varnikų pažintinis takas puikiai tinka keliaujantiems dviračiu, ir pėstute. Draustinyje įrengtas 4 km ilgio pažintinis takas su 10 informacinių stotelių, poilsio vietomis su suoleliais ir pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis.
Daugiau
  Viso: 63