Odwiedzone miejsca



Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
więcej

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - baroko perlas

Vilnius
Kukli bažnyčia Antakalnyje stovėjo jau XIV a. – anot padavimo, pagonių kulto vietoje. 1638 m. prie jos įsteigtas Laterano kanauninkų vienuolynas (rusų uždarytas 1864 m.). Dabartinis bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. 1668-aisiais LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują šventovę, sakoma, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu.
więcej

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
więcej

Jašiūnų dvaras

Šalčininkų r.
Šalčininkų r. Jašiūnų sen. Apie 2 km į vakarus nuo Vilniaus-Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante – Jašiūnų dvaro sodyba – paminklinė paveldo vertybė. XIX a. dvaro ansamblio statiniai: rūmai (1824-1828), oficina, tarnų namas – arklidė-ratinė, svirnas, trys kumetynai, tvoros fragmentai su vartų stulpais. Žaliuoja parkas, įkurtas XIX a. pr.
więcej

Vilkiškės ir Vilkiškių dvaras

Šalčininkų r.
Vilkiškės – dvarvietė vaizdingame Merkio upės slėnyje. XIX a. priklausė Dmochovskiams, už dalyvavimą 1863 m. sukilime caro valdžia dvarą konfiskavo ir perdavė generolui Maksimovui. Tolesnis dvaro likimas nežinomas. Iki šių dienų tebestovi Dmochovskių 1847 m. statytas medinis dvaro gyvenamasis namas. Tai stačiakampio plano vienaukštis pastatas, iškilęs ant aukštos akmeninės pamūrės su pusrūsiais.
więcej

Merkinės dvaras (Paulavos respublika)

Šalčininkų r.
Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis. Buvusio dvaro pastatų liekanos – dešiniajame Merkio upės krante. Dabar tai – registrinė paveldo vertybė
więcej

Tabariškių medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Šalčininkų r.
Tabariškių širdimi yra graži medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Tai viena seniausių bažnyčių Šalčininkų rajono teritorijoje. 1770 m. birželio 25 d. karmelitų vienuolyno kunigas Marcin Vrublevski pašventino bažnyčią. Visose enciklopedijose bažnyčios statymo data nurodomi 1770 m., tačiau šiais metais bažnyčia buvo pašventinta, tuo tarpu pats statinys atsirado kelerius metus anksčiau, spėjama, kad apie 1755 m. Tabariškių bažnyčia beveik nepasikeitusi išliko iki šių dienų ir yra viena įdomesnių Lietuvos medinių barokinių bažnyčių.
więcej

Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Šalčininkų r.
Rūdninkai – kaimas dešiniajame Merkio krante, Rūdninkų girioje, įsikūręs prie senojo Vilniaus-Krokuvos kelio. XV-XVII a. Rūdninkų giria buvo karališkos medžioklės rezervatas, kur kunigaikštis Kazimieras pastatė medžiotojų namus. 1470 metais kunigaikštis įsakė medžioklės dvare aplinkinių kaimų parapijiečiams pastatyti koplyčią. Deja, ji sudegė, tad kaimo gyventojai panoro turėti bažnyčią. Atsirado ir dingstis: pašautas lokys užpuolė kunigaikštį, bet valdovą išgelbėjo padėjėjas.
więcej

Čiurlionio namai, memorialinis kultūros centras

Vilnius
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje – memorialinis kultūros centras yra vieta, kurioje 1907 – 1908 m. gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia, greta Čiurlionio memorialinio kambario, yra nuolat veikianti ekspozicija, supažindinanti su menininko gyvenimu ir kūryba, o taip pat jauki erdvė kamerinės muzikos koncertams, įrašų perklausoms, dailės kūrinių ekspozicijoms.
więcej

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
więcej

Vilniaus Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis

Vilnius
Vienuoliai pranciškonai observantai, Šv.Pranciškaus 1209 m. įkurto Mažesniųjų brolių ordino (OFM) atšaka, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko su misijomis XV a. viduryje. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos valstybėse šie broliai dažnai vadinami bernardinais, pagal pagrindinį ordino reformatorių ir idėjinį vadovą šv. Bernardiną Sienietį.
więcej