Laisvalaikio naujienos

Lietuvos senosios dvarų mokyklos

2020 m. vasario 4 d.
Lietuvos senosios dvarų mokyklos

Ilgus amžius išsilavinimas buvo aukštuomenės, didikų, dvasininkų privilegija. Ilgainiui, mokymui tampant vis labiau visuotiniam, šalyje plėtėsi mokyklų tinklas. Lietuvos dvaruose būta bendrojo, meninio, profesinio mokymų įstaigų, o kai kuriuose jos veikia ir šiandien.

Pirmosios mokyklos Lietuvoje atsirado priėmus krikštą 1387 m., kilus poreikiui rengti dvasininkus ir raštininkus. Aukštuomenei mokslas buvo itin svarbus, tačiau buvo įprasta, kad didikai mokosi savo, valdovo dvaruose, bet ne kartu su kitais. Kai XV amžiuje tapo labiau įprasta keliauti ir išsilavinimą įgyti užsienyje, tai darė daugiausiai bajorija, miestiečiai. Manoma, kad prie šios nuostatos pasikeitimo prisidėjo Lietuvos didysis kancleris, valstybės ir karinis veikėjas Albertas Goštautas (1480–1539), Liubavo dvaro valdytojas. Jaunystėje gyvenęs Krokuvoje jis, tiesa, nesimokė kartu su visais šio miesto universitete, tačiau samdė jo profesorius privačiam mokymuisi. Vėliau didikų šeimų jaunuoliams tapo įprasta vykti į užsienio universitetus, „namų“ mokymo nebepakakdavo.

Ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, ir vėliau, didikai rūpinosi švietimu ir steigė mokyklas savo valdose. Dvarininkai pasižymėdavo kultūros mecenavimu, į savo dvarus kviesdavosi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkus, – tapytojus, poetus, rėmė muzikų studijas ir kūrybą, steigė muzikos mokyklas.

Plungės dvare veikė garsi orkestro muzikos mokykla, kurioje, mecenato Mykolo Oginskio globojamas, mokėsi M.K.Čiurlionis. 1889 m. kunigaikštis parsivežė talentingą keturiolikmetį jaunuolį į Plungę. Čia būsimasis kompozitorius tuoj buvo priimtas į dvaro orkestro mokyklą. Kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais, jis mokėsi groti – fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais, viskuo domėjosi ir visapusiškai tobulėjo, ir kaip muzikas, ir kaip dailininkas (besimokydamas Plungėje jis sukūrė apie 20 paveikslų). Jaunasis M.K.Čiurlionis išsiskyręs ne tik talentu, bet ir ambicingu būdu. Pasakojama, nepabijodavęs atsikirsti, o kartą sniego mūšyje kunigaikščio nė kiek nepagailėjęs susilaukė rūstybės... Bet trumpam. Kitą kartą parašęs muzikinį kūrinį, skirtą Mykolo vardo dienai, itin maloniai nustebino globėją. M.Oginskis finansavo M.K.Čiurlionio studijas Varšuvoje (mėnesinė stipendija, skirta globėjo, buvo 13 rublių), o vėliau – Leipcigo konservatorijoje.

M.K.Čiurlionis Plungėje tarp Oginskio orkestrantų, 1901. Iš: Yla, Stasys. M.K.Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus. Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, Čikaga, 1984.

Raudondvario dvaro grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius rėmė vargonininką ir kompozitorių, lietuvių profesionaliosios muzikos pradininką Juozą Naujalį. 1869 m. Raudondvaryje gimęs būsimasis muzikas taip pat mokėsi Varšuvos muzikos institute finansuojamas grafo Tiškevičiaus, tik keletą metų anksčiau nei M.K.Čiurlionis.

Raudondvario dvaras

I-ojo pasaulinio karo metai ženklino griūtį ir nuosmukį daugelyje sričių, taip pat ir švietimo. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe situacija ėmė ženkliai keistis. Pokario laikotarpiu imtasi gausiai steigti specializuotas mokymo įstaigas, mokyklas, būrelius, lavinimo ratelius ir kt., daugiausia įvairių draugijų dėka: V.Kudirkos švietimo, vyskupo M.Valančiaus, Kultūros švietimo draugijos, Lietuvių mokytojų tautininkų sąjungos...

Taip daug istorinių dvarų pastatų virto mokyklomis, ir pagrindinio lavinimo, ir vadinamosiomis „specialinėmis“ mokyklomis – miškininkų, sodininkystės ir daržininkystės, pienininkystės, policijos, karo, karo aviacijos, meno, muzikos, komercinės prekybos ir amatų.

Liubavo dvaro apylinkėje, visai netoli Vilniaus, valstybinė mokykla įsteigta 1922 m. Tuometinis Liubavo dvaro valdytojas Rapolas Jonas Slizienis (1875–1940) paskyrė žemės sklypą ir paramą naujos mokyklos pastato statybai. Po metų, 1923-iaisiais, anksčiau besirinkdavę tiesiog privačiuose namuose, vaikai ir mokytojai jau džiaugėsi naujomis patalpomis.

Liubavo dvaro komplekse pilnai atstatyti malūno, senieji oficinos ir oranžerijos pastatai.

Saldutiškio dvaro rūmuose, Utenos rajone, pradžios mokykla įsikūrė 1921 m. Iki tol, panašiai kaip Liubave, pradžios mokykla veikė kaime, pas žmones, išlaikoma mokinių tėvų. Į dvarą mokytis vaikai sugužėdavo iki pat 1975 m., kai buvo pastatytas atskiras mokyklos pastatas.

Saldutiškio dvaro rūmai

Iki I-ojo pasaulinio karo turėjęs besirūpinančius šeimininkus, pokariu Zyplių dvaras Šakių rajone pateko į įvairių organizacijų rankas. 1919 m. iš Seinų į Zyplius buvo perkelta ir iki 1922 m. veikė kunigų seminarija. Jos rektorius buvo Vincentas Vizgirda, taip pat čia mokėsi ir būsimasis vyskupas Vincentas Brizgys. Nuo 1924 m. iki 1944 m. Zyplių dvare buvo įsikūrusi žemesnioji žemės ūkio mokykla, kurios direktoriumi ir Zyplių dvaro administratoriumi visus tuos metus dirbo Justinas Saliamonas Banaitis, Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio sūnus.

Mokyklos Zyplių dvare mokytojai, 1931 m.

Panemunės pilių ruože esančio Belvederio dvaro rūmuose 1922 – 1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, vėliau ilgą laiką čia buvo ruošiami pienininkystės specialistai, veikė bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Dar nerestauruotą, tačiau išskirtinį dvaro rūmų pastatą aplankiusieji istorijos ieškotojai ras atminimo lentą su užrašu: "Belvederio rūmuose 1985 m. birželio 23 d. įvyko respublikinis pienininkystės veteranų susitikimas".

Belvederio mokyklos kontrolasistentu kursai 1931 m.

Pienionių dvarui Anykščių rajone priklausantis vadinamasis bravoro pastatas laikui bėgant turėjo įvairias paskirtis. Regis, ne visuomet itin tarpusavyje derančias. Apie 1859 m. įrengtame pastate iki pat XX a. pradžios buvo varomas spiritas bei daromas alus. Po I-ojo pasaulinio karo antro aukšto salėje tuometinis dvaro savininkas Juozas Daumantas Siesickis įrengė koplyčią, o 1926 m. šioje patalpoje buvo įrengta pradinė mokykla, kuri veikė iki pat 1973-iųjų.

Pienionių dvaro bravoro pastatas.

Vakarinėje Burbiškio dvaro rūmų pusėje, Anykščių rajone, 1933 m. buvo įkurta pradžios mokykla. Tuo tarpu šiaurės rytinėje pusėje ėmė veikti bažnyčia. Dvaro mokykla, su laiku išaugusi, veikė ir sovietmečiu, ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, – iki pat 2005-ųjų. Šiandieną ieškantieji praėjusių laikų mokyklų dvasios savo mokymams gali pasirinkti dvare išlikusią ir autentiškai restauruotą klasę.

Burbiškio dvare išlikusi senoji mokyklos klasė.

Aštriosios Kirsnos dvare Lazdijų rajone taip pat veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. Ją 1927 m. įsteigė tuometinis dvaro valdytojas P.Kriaučiūnas. Mokykloje mokėsi 52 mokiniai, o dvaro šeimininkai gyveno antrajame rūmų aukšte.

Aštriosios Kirsnos dvaro Dvaro sodyba – viena didžiausių Dzūkijoje.

Ir šiandieną esama įvairių dvaruose veikiančių mokymo įstaigų: pagrindinio mokymo, verslo, universitetinių, paveldotvarkos mokslų.

Alantos dvare Molėtų rajone mokymo tradicijos tęsiamos iki šiandienos. Po II-ojo pasaulinio karo čia buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, veikusi 1944–1948 m. 1959 m. mokyklos bazėje įkurtas žemės ūkio technikumas. 2002 m. Alantos žemės ūkio mokykla tapo Alantos technologijos ir verslo mokykla, o nuo 2003 m. viešąja įstaiga Alantos technologijos ir verslo mokykla, kuri veikia ir dabar.

Alantos dvaras rudenį

Buivydiškių dvare Vilniaus rajone mokytis vaikai renkasi nuo 1996-ųjų. Čia įsikūrusi Buivydiškių pagrindinė mokykla. Anksčiau, 1961 m. dvare buvo įsteigtas Buivydiškių žemės ūkio technikumas, 1990-aisiais reorganizuotas į Buivydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2001-aisiais buvo įsikūręs Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kurį laiką dvaras buvo privatus.

Buivydiškių dvaras – Buivydiškių pagrindinė mokykla

Aukštosios Fredos dvare Kaune gyvuoja gamtos mokslų tradicijos. 1920 m. dvaro rūmuose buvo įkurta aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, nuo 1923 metų dvaro teritorijoje įsteigtas anuomet Lietuvos universiteto, nuo 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Aukštosios Fredos dvaro oficinoje įrengtos aukštojo mokslo erdvės – nuo 2014 metų į restauruotą dvaro oficiną įsikėlė VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijos, auditorijos. Į Aukštosios Fredos dvarą atvykę moksleiviai taip pat gali pasinerti į mokslinį pasaulį, čia veikia jiems skirta NSO laboratorija.

Botanikas, Lietuvos gamtininkų draugijos narys, studijavęs ir aprašęs Lietuvos florą Jurgis Kuprevičius (1897–1941), 1936–1941 VDU botanikos sodo inspektorius. Aukštosios Fredos dvaras, botanikos sodo laboratorija.

Vilma Dečkutė Žukauskienė

Laisvalaikio naujienos

  • Fotografijos muziejus įsigijo fotomenininko Arūno Kulikausko kūrinių kolekciją

    Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus – šiuolaikinės fotografijos fondus 2020 m. papildė fotomenininko Arūno Kulikausko 175 fotografijų kolekcija. Įsigyti darbai apima reikšmingą menininko kūrybinį etapą – paskutiniuosius menininko gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose metus (2007–2012 m.). Kolekcijai atrinktos 33 fotografijos iš...
  • Pažintiniai takai Kaišiadorių r.

    Girelės pažintinis takas. Lengvam pasivaikščiojimui gamtoje siūlome keliauti Girelės pėsčiųjų taku (apie 1,7 km), kuris prasideda šalia Paukštininkų gatvės. Čia įrengtas informacinis stendas. Pirmiausiai akis paganysite į meniškus kaišiadoriečių sukurtus inkilus, iškabintus pakelės medžiuose – 2012 m., minint Paukščių dieną, gimė „Inkilų alėja“. Toliau prieisite riedlenčių...
  • Iniciatyva „Mano Čiurlionio namai“ – grįžta!

    2020 metų kovo mėnesį startavusi M. K. Čiurlionio namų Vilniuje iniciatyva „Mano Čiurlionio Namai“ grįžta su nauju kvietimu – „Atrasti Čiurlionį naujai!”, kviesdama kiekvieną prisijungti prie bendros M. K. Čiurlionio kūrybą pristatančios galerijos kūrimo. Šiais metais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vykęs M. K. Čiurlionio namų organizuotas renginių ciklas...
  • Kaišiadorių miestas

    Šis miestas yra puikus tuo, kad nėra labai didelis, bet jame esantys objektai yra itin svarbūs ir su svarbia istorija šio miesto gyventojams bei kitiems atvykusiems. Pirmiausia ką išskirtume, tai geležinkelio stotis. 1919 m. liepos 6 d. išvyko pirmasis Nepriklausomas traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Čia dirbo Didžiosios Kovos apygardos įkūrėjas ir vadas partizanas Jonas Misiūnas –...
  • Saldžiosios pramogos AJ Šokolado skulptūrų muziejuje

    AJ Šokolado skulptūrų muziejus Pirmasis šokolado skulptūrų muziejus Lietuvoje atidarytas Trakuose, adresu Vytauto g. 4. Maloniai visus kviečiame apsilankyti! Čia išvysite net keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis, kuriems įkurti prireikė net dviejų tonų balto, juodo ir pieniško šokolado. Turėsite unikalią...
  • Idėja sekmadienio rytui: Europos parkas kviečia į dėmesingą kelionę po meno pasaulį

    Š. m. spalio 25 d., sekmadienį, 11 val. Europos parko muziejuje vyks renginys, kurio dalyviai leisis į dėmesingą kelionę po meno pasaulį, patirs meną „lėtai“ kartu su atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Kiekvieno žmogaus meno patyrimas gali būti unikalus ir įsimintinas. Renginyje bus kviečiama stabtelėti, atsikvėpti, pažvelgti sukoncentravus dėmesį, pajusti „čia ir...
  • Tarp dangaus ir jūros II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, kviečiame atrasti nuostabų Kuršių nerijos kraštą parodoje „TARP DANGAUS IR JŪROS II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“. Ši paroda pirmoji, kurioje taip išsamiai pristatomas Kuršių nerijoje sovietmečiu sukurtas dailės paveldas. Jai atrinkta daugiau nei 30-ties menininkų kone šimtas kūrinių, kurie ne tik...
  • Edukacinės programos Klaipėdos rajono amatų centre: šiaudinių sodų rišimas

    Edukaciniai užsiėmimai vedami Aurelės Pociuvienės. Tautodailininkės, turintčios didelę patirtį ir išsilavinimą neformalaus ugdymo srityje. Edukaciniai užsiėmimai: Edukacijos metu dalyvių bus išmoktas nusirišti vienas paprastos struktūros šiaudinis sodas. Dalyviai supažins su sodo simbolika, kilme ir reikšme. Šiaudinių sodų rišimas - viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės...
  • Rudens malonumai Kaišiadorių r.

    Atvykę į rančą „Myliu kaimą“ galėsite pakeliauti rudenėjančiu, kvepiančiu grybais ir samanomis mišku lydimi ožkų, avytės, ponio. Tai tikras žygis galbūt vienintelėje vietoje Lietuvoje, kur Jus lydės linksmas keturkojų būrelis. https://www.facebook.com/myliukaimaranca/ Jei Jūs ar Jūsų šeimos nariai norėtų artimiau susipažinti su gyvūnais, juos pamaitinti, paglostyti, pažaisti,...
  • „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”

    A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, Vydūno al. 2, Kaune, Paroda „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”. Vytautas Pečiukonis (1926–2013), dar vadinamas Agnus Elegru, buvo puikus savitą ir originalų stilių sukūręs neeilinio talento tapytojas. Tapė tiek akvarele, tiek aliejumi. Taip pat jis buvo ir pedagogas, kone tris dešimtmečius – nuo 1960 iki 1987 m. – dirbęs...
  • Ruošiantis naujai parodai, moksleiviai išbandė japonišką kaligrafiją bei tapybą tušu

    Lapkričio mėn. Chaimo Frenkelio viloje bus atidaryta nauja paroda „Materijų skambesys“. Ruošiantis jai ir vykdant to paties pavadinimo projektą, Šiaulių „Aušros“ muziejus rugsėjo mėnesį organizavo japoniškos kaligrafijos bei tapybos tušu (sumi-e) edukacijas moksleiviams. Paroda „Materijų skambesys“ bus skirta konceptualiajai juvelyrikai. Šia paroda...
  • Po rekonstrukcijos Šiauliuose atsidarys modernus muziejus su atviromis saugyklomis

    Šiaulių „Aušros“ muziejus nuolat keičiasi, modernėja ir šiandien yra vienas iš didžiausių ir aktyviausių Lietuvos muziejų, kurio padaliniai vis atnaujinami ir pritaikomi daugiafunkcėms muziejinėms veikloms. Šiuo metu vykdomas „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcijos projektas, kuriuo siekiama pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir...
  • Švęsti Rudens lygiadienį – į Žaliūkių malūnininko sodybą

    2020 m. rugsėjo 22 d., antradienį, nuo 19 val. kai diena vėl susilygina su naktimi, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) švęsime Rudens lygiadienį. Tai – astronominė rudens pradžia. Renginys nemokamas. Rudens lygiadienis nuo seno laikytas mistiniu – senovėje tądien vykdavo sambariai – bendraminčių, bendradarbių...
  • Paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“. Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet...
  • Šiauliuose rodomos net dvi Antano Sutkaus fotografijų parodos

    Šiauliečiai ir miesto svečiai turi unikalią galimybę vienu metu Šiauliuose išvysti net dvi vieno iš žymiausių Lietuvos fotomenininkų Antano Sukaus fotografijų parodas: Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) eksponuojama daugiausia menininko archyvinę fotografiją pristatanti paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“, o 2020 m. rugsėjo 11 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus. 74)...