Lankytinos vietos
Galinių piliakalnis
Kelmės r.
Galinių piliakalnis (Papušys, Pilikė) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė apvali, apie 20 m ilgio ir 18 m pločio, šlaitai vidutinio statumo, 8 – 9 m aukščio. Šiaurinėje aikštelės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, papėdėje, už pelkėtos pievos, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos.
Daugiau
Eibariškių parkas
Radviliškis
Eibariškių parkas – unikali erdvė laisvalaikiui, skirta tiek jaunimui, tiek ir ramybės ieškantiems senjorams
Daugiau
Giedrys
Utenos r.
32 ha ežeras, telkšantis į Rytus nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Prie ežero įsikūrę Salų ir Ruklių kaimai.
Daugiau
Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas
Šilalės r.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę.
Daugiau
Etnografinis Zervynų kaimas
Varėnos r.
Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės. Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m., tačiau šiose vietovėse gyvenama jau nuo paleolito - prie kaimo buvo rastos 24 akmens ir žalvario amžių stovyklos.
Daugiau
Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas
Varėnos r.
Takas vingiuoja vaizdingomis Marcinkonių apylinkėmis. Jo ilgis 13,8 km, tačiau galite pasirinkti 7 km arba 10,5 km atkarpas. Tako pradžia nuo Marcinkonių lankytojų centro. Įspūdingos Grūdos upės kilpos, paslaptingas Aklaežeris, vėjo pustomas Klonių kalnas (Gaidzų kopa), Dziackagirio upelio pakrantėmis išsirikiavusios bebrų trobelės, sudomins ir gamtininką ir paprastą keliautoją. O kur dar Raudonosios knygos augalai ir paukščiai, kurie yra neatsiejama šio nuostabaus gamtos kampelio dalimi.
Daugiau
Varnikų pažintinis takas
Trakų r.
Varnikų pažintinis takas puikiai tinka keliaujantiems dviračiu, ir pėstute. Draustinyje įrengtas 4 km ilgio pažintinis takas su 10 informacinių stotelių, poilsio vietomis su suoleliais ir pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis.
Daugiau
Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis
Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
Daugiau
Kavalčiukų piliakalnis
Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kavalčiukų (Strūnaičio seniūnija) kaimo, 0,08 m į šiaurę nuo Strūnos ir Barškėčio santakos. Stačiašlaitę kalvą iš trijų pusių juosia Strūnos ir Barškėčio slėniai bei pelkės, šiaurės pusėje ją nuo gretimos aukštumos skiria dauba.
Daugiau
Aučynų piliakalnis
Švenčionių r.
Kultūros paveldo objektas, užimantis 0,61 ha plotą. Tai stačiašlaitė, pailga, nupjauto kūgio formos kalva. Piliakalnį juosia pelkėtos daubos, dirbami laukai. Aikštelė viršuje ovali, apie 20 m ilgio ir 15 m pločio, žemesniais pietiniu ir rytiniu kraštais. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 11 m aukščio.
Daugiau
Akvieriškės piliakalnis
Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnį juosia pelkėtas upelio slėnis. Šlaitai apie 7 m aukščio, aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 54 x 27 m dydžio su tamsiu kultūros sluoksniu. Viršuje šlaitai buvę aplyginti, statesni.
Piliakalnio šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje papėdėse rasta senovės gyvenvietė.
Daugiau
Birutės parkas
Palanga
Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais.
Daugiau
Siberijos apžvalgos bokštas
Plungės r.
Dviračiu ar pėsčiomis iš Platelių galima nukeliauti iki Beržoro bažnytkaimio, pakeliui užlipant ant Cidabro kalno esančio apžvalgos bokšto (15 m aukščio). Iš čia pamatysi Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtą telmologiniu draustiniu (jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), Beržoro kaimą, pietinę Platelių miestelio dalį, Liepijų mišką.
Daugiau
Sietuvos kūlgrinda
Šilalės r.
Sietuvos kūlgrinda arba Reistrų kūlgrinda yra Žemaitijoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, tarp Burbiškių, Reistrų ir Dargių kaimų. Tai slaptas akmenimis išgrįstas kelias po vandeniu pelkėje, jungiantis Paršpilio ir Medvėgalio piliakalnius.
Daugiau
Kukuižės ežeras
Visaginas
Nedidelis Kukuižės ežerėlis yra pelkėtuose pušynuose, esančiuose aplink ežerą kur auga viržiai, vaivorai, spanguolės. Čia aptinkama nemažai įvairių vabzdžių, varliagyvių ir roplių rūšių.
Daugiau
Rūdninkų giria
Šalčininkų r.
Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras.
Daugiau
Plynoji aukštpelkė
Tauragės r.
Plynoji – aukštapelkė Tauragės rajone, Mažonų ir Žygaičių seniūnijose, Pagramančio regioniniame parke, Tyrelio miške. Pelkė apima 357 hektarų plotą. Pelkės pažintinio tako ilgis 1,6 kilometrai – jis veda į pelkės vidurį, iš kur atsiveria plynė.
Daugiau
Čepkelių rezervatas ir mokomasis takas
Varėnos r.
Marcinkonyse įrengta ekspozicija, kurioje lankytojai susipažįsta su rezervate saugoma augalija ir gyvūnija, kraštovaizdžio formavimosi istorija, žmogaus veikla Čepkeliuose. Čia pateikiama visa lankytojus dominanti informacija apie rezervatą.
Čepkelių raisto pakraštyje už 5 km nuo Marcinkonių kaimo įrengtas mokomasis takas pelkėje ir apypelkyje. Šiame take lankytojai pamato Čepkelių raistą, pušynais apaugusias kopas, susipažįsta su pelkės ir miško augmenija.
Daugiau
Raigardo slėnis
Druskininkų sav.
Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają.
Daugiau| Viso: 35 |
