Lankytinos vietos
Pivašiūnai
Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
Daugiau
Metelių regioninis parkas
Lazdijų r.
Metelių regioninis parkas (bendras plotas 15300 ha) – didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdžio parkas: Dusią, Metelį ir Obeliją supa smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Nuostabi šio kraštovaizdžio panorama, ežerų platybės atsiveria nuo Žagarių kalvų, nuo Prelomčiškės piliakalnio. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių.
Daugiau
Giedrys
Utenos r.
32 ha ežeras, telkšantis į Rytus nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Prie ežero įsikūrę Salų ir Ruklių kaimai.
Daugiau
Šventoji upė
Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
Daugiau
Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas
Šilalės r.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę.
Daugiau
Pojūčių takas
Radviliškio r.
„Smuklės Žarija" kiemo teritorijoje įkurtas pojūčių takas veda į energetinį labirintą.
Refleksoterapinis takas sukurtas remiantis Sebastiano Kneipo unikalia sveikatinimosi filosofija. Vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, spaudžiami pėdose esantys aktyvūs taškai. Veikiamos nervų sistemos zonos – iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei aktyvizuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Švelnių paviršių spaudimo jėga į šiuos taškus yra tolygesnė, vienodesnė, tad labiau aktyvinama centrinė nervų sistema.
Daugiau
,,Saulės takas" Druskininkuose
Druskininkai
Saulės takas – tai pasivaikščiojimo gamtoje takas. Jis prasideda prie sveikatingumo parko kaskadinių maudyklių ir vingiuoja Ratnyčios upės pakrantėmis. Seniau populiari dozuoto pasivaikščiojimo sveikatinimosi procedūra lėmė tai, kad šiame take yra išmatuoti ir pažymėti maršruto atstumai. Dabar čia galima mėgautis ne tik gražia gamta ir ramybe, bet ir poilsiavietėmis, pavėsinėmis bei tilteliais.
Daugiau
Metelių apžvalgos bokštas
Lazdijų r.
Metelių regioniniame parke pastatytas 15 metrų aukščio bokštas stūkso tarp Dusios ir Metelio ežerų pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Simnas - Seirijai – Igliauka. Bokštas savo forma primena nendrių pėda. Architektūrine bokšto idėja pasufleravo vieta – ežero pakrantė apaugusi nendrėmis. Nuo bokšto atsiveria vaizdas į Metelių kraštovaizdžio draustinį, Metelių kaimą, Metelio ežero platybes, Papėčių piliakalnį ir paukščiams svarbią šlapią Kemsinės pievą. Matomas nedidelis Dusios ežero plotas.
Daugiau
Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia
Lazdijų r.
Veisiejų bažnyčia - didžiausia bažnyčia Lazdijų krašte vadinama Dzūkijos katedra.
Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta apie 1526 m. vietovę valdant Slucko kunigaikščiui Jurgiui Olelkaičiui pagal šv. Jono bažnyčios Varšuvoje pavyzdį.
Daugiau
Barstyčių akmuo - didžiausias Lietuvoje
Skuodo r.
Barstyčių (Puokės) akmuo didžiausias riedulys Lietuvoje. Matmenys: ilgis - 13,4 m., aukštis - 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų
Daugiau
Varnikų pažintinis takas
Trakų r.
Varnikų pažintinis takas puikiai tinka keliaujantiems dviračiu, ir pėstute. Draustinyje įrengtas 4 km ilgio pažintinis takas su 10 informacinių stotelių, poilsio vietomis su suoleliais ir pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis.
Daugiau
Trakų salos pilis
Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.
Daugiau
Prezidento Antano Smetonos dvaras
Ukmergės r.
Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio.
Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį.
Daugiau
Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis
Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
Daugiau
Regykla prie Staškinės ežero
Švenčionių r.
Regykloje atsiveria Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio, Švenčionių aukštumos kalvų vaizdas.
Daugiau
Lygumų apžvalgos bokštas
Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Daugiau
Baluošos piliakalnis
Švenčionių r.
Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Baluošų ežero, Pabradės seniūnija. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Baluošų ežero pietvakarinio kranto pusiasalyje. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 65×43 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusia pietine dalimi. Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku.1 km į šiaurę nuo piliakalnio, Baluošų ežero šiauriniame krante yra IX a. – XII a. Dubingių (Jutonių) pilkapynas, tyrinėtas 1939 m. ir 2000 m.
Daugiau| Viso: 54 |
