Odwiedzone miejsca



Kukučio skulptūra (antroji)

Raseiniai
Prie Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos atidengta skulptoriaus, daugelio personalinių parodų autoriaus, tarptautinių simpoziumų dalyvio, įvairių apdovanojimų laureato Algimanto Šlapiko kurta akmens skulptūra, kuri įamžino Lietuvos poeto, eseisto, vertėjo, visuomenės veikėjo, Raseinių rajono garbės piliečio Marcelijaus Martinaičio kūrybą bei gerai visiems žinomą personažą „Kukutį“, kuris ir nutūpė šios skulptūros viršuje. 2021-aisiais metais minime ir M. Martinaičio 85-ąsias gimimo metines.
więcej

Žydų memorialas

Alytus
Memorialo ansamblį sudaro simbolinė Dovydo žvaigždė, 9 piramidės, žyminčios žmonių palaidojimo vietas, obeliskas ir stela. Aukščiausiame memorialo kalnelyje stovi skausmo paminklas – sulaužyta Dovydo žvaigždė, simbolizuoja sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus.
więcej

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
więcej

Vilniaus universitetas

Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
więcej

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
więcej

Žemaitės memorialinis muziejus

Plungės r.
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, lietuvių rašytoja klasikė, literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, netoli Šateikių. Šis dvarelis XIX a. priklausė grafui Pranciškui Plateriui. Tuo metu Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
więcej

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Betygaloje

Raseinių r.
1930 m. minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines visoje Lietuvoje buvo rengiamos procesijos, įvairūs renginiai, statomi paminklai. Tai metais ir Betygala pasipuošė Vytauto paminklu, kurį sukūrė skulptorius P. Aleksandravičius.
więcej

Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanikos“ skrydžio 60 – mečiui skirtas paminklas

Šilalė
Moderni akmenų kompozicija, vaizduoja miške tarp pušų nukritusį lėktuvą „Lituanica“ (autoriai: Paulius ir Jonas Juodikiai, architektai: Marija ir Martynas purvinai). Lakūnų atminimas įamžintas 1993 m., pažymint 60-ąsias jų skrydžio per Atlantą ir tragiškos žūties metines.
więcej

Merkinės dvaras (Paulavos respublika)

Šalčininkų r.
Paulavos respublika (arba Pavlovo respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis. Buvusio dvaro pastatų liekanos – dešiniajame Merkio upės krante. Dabar tai – registrinė paveldo vertybė
więcej

Burbiškio dvaras ( Anykščių r.)

Anykščių r.
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
więcej

Obeliskas Vytautui Didžiajam

Radviliškis
1930 m. iškilmingai paminėtos Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės. Antrojo inžinerijos bataliono karių iniciatyva Radviliškyje, kareivinių kieme (Klaipėdos g.) pastatytas obeliskas Vytautui Didžiajam. Tai betono obeliskas ant laiptuotos pakylos. Priekyje yra skydas su Vytauto ženklu ir įrašas: „1430–1930“.
więcej

Simono Daukanto memorialinis muziejus

Akmenės r.
Papilė didžiuojasi ne tik gamtos, istorijos ir kultūros lobiais, bet ir iškiliomis asmenybėmis, iš kurių bemaž daugiausia Lietuvos labui nuveikęs yra Simonas Daukantas. Šio pirmojo Lietuvos istoriją lietuvių kalba parašiusio istoriko garbei 1986 m. spalio 27 d. Papilėje, buvusioje Ignoto Vaišvilos altarijoje, įsteigtas Simono Daukanto atminimo muziejus, kurio steigėjas – Akmenės rajono savivaldybė.
więcej

Koplyčia Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje

Marijampolės r.
1991 m. Šunskų seniūnijos Lūginės kaime pastatyta Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia (architektas Zigmas Brazauskas). Koplyčia nuo Via Baltica magistralės nutolusi 4,8 km atstumu. Sūduvos lygumų kraštovaizdyje iškilęs vertikalus koplyčios bokšto akcentas ženklina palaimintojo Jurgio Matulaičio vaikystės ir jaunystės vietą.
więcej

Dr.V.Kudirkos klėtelė - muziejus, Vilkaviškio krašto muziejaus padalinys

Vilkaviškio r.
Paežeriuose (Pilviškių sen.) turistai gausiai lanko Vinco Kudirkos gimtinės klėtelę-muziejų. Keliaujant iš Paežerių į Gižus, prie Rausvės upelio galima aplankyti garsaus skulptoriaus Petro Rimšos sodybą. Pilviškių seniūnijoje yra išlikusios kelios prieškario Suvalkijos ūkininkų sodybos. Dideli ūkio pastatai, ilgi kluonai, didelės klėtys, gyvenamieji pastatai (vadinami stubomis) ir kiti statiniai sustatyti aplink didžiulį kiemą padaro neužmirštamą įspūdį kiekvienam turistui.
więcej

Maironio lietuvių literatūros muziejus

Kaunas
Maironio lietuvių literatūros muziejus (MLLM) įsikūręs pačioje Kauno senamiesčio paslaptingoje širdyje, Rotušės aikštėje, senuose XVIII amžiaus rūmuose, kuriuos 1909 metais nusipirko kunigas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Muziejaus lankytojams atviri aštuoni Poeto memorialiniai kambariai, naujai įrengta mansarda su ekspozicinėmis erdvėmis, išpuoselėtas sodas, kuriame ypač mėgo darbuotis pats Maironis, vieni seniausių mieste ir puikiai iki šiol išsilaikę gotikiniai XV–XVI amžiaus rūsiai...
więcej

Rainiai

Telšių r.
Žudynės Rainių miškelyje – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijoje pirmosios sovietinės okupacijos paskutinės savaitės, 1941 m. birželio 22 – 28 d., įvykių.
więcej

Senosios Žagarės bažnyčia

Joniškio r.
Žagarę vertėtų aplankyti visiems, kas bent šiek tiek domisi savo krašto istorija, nes čia – stebuklais garsėjusios Dievo Tarnaitės Barboros Umiastauskaitės gyvenamoji vieta.
więcej

Priekulės geležinkelio stoties pastatų kompleksas

Klaipėdos r.
1871–1873 m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė–Šilutė–Klaipėda, toliau nuo anuomečio Priekulės centro, 1875 m. pastatytas Priekulės geležinkelio stoties pastatų kompleksas.
więcej

Paminklas Baliui Sruogai

Birštonas
1997 m. spalio 16–ąją minint 50–ąsias rašytojo mirties metines, Birštono senajame parke, dvylikos liepų pusratyje iškilo G. Plechavičiaus sukurtas pilko akmens B. Sruogos biustas.
więcej

Kančios koplyčia

Telšiai
Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją bolševikai į Rainių miškelį išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius.
więcej
  Ogółem: 26