Lankytinos vietos
Kalvystės studija Malūno kalvė
Druskininkų sav.
Malūno kalvė – unikali vieta, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities – taikomojo metalo įrankiai bei įrenginiai, įvairūs ūkio padargai. Veikiančiame vandens malūne atkurta senovinė metalo apdirbimo įranga.
Daugiau
Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis
Alytaus r.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš Amerikos (JAV). Šiemet, po rekonstrukcijos, atvėrė duris lankytojams. Kiekvieną spalio trečiadienį ją galima bus lankyti, dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, muzikos vakaruose.
Daugiau
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba
Utenos r.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.
Daugiau
Laisvės kovų muziejus, Utenos kraštotyros muziejaus padalinys
Utena
Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
Daugiau
Raižių mečetė
Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
Daugiau
Kurėnų vėtrungės – muziejus po atviru dangumi
Neringa
Kuršių marių žvejai jau nuo XIV–XV a. turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Didžiosios – vadintos kurno valtimis (kurėnais), mažesnės – kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visos jos buvo plokščiadugnėmis, mažos grimzlės, bortai statūs, ąžuolinių lentų, o stiebų viršūnes puošė vėtrungės. Vėtrungių atsiradimas žvejų laivuose susijęs su žvejybos priežiūra ir kontrolės raida Prūsijos karalystėje XIX amžiuje.
Daugiau
Metelių regioninis parkas
Lazdijų r.
Metelių regioninis parkas (bendras plotas 15300 ha) – didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdžio parkas: Dusią, Metelį ir Obeliją supa smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Nuostabi šio kraštovaizdžio panorama, ežerų platybės atsiveria nuo Žagarių kalvų, nuo Prelomčiškės piliakalnio. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių.
Daugiau
Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
Vilnius
Muziejus įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje – Didžiosios ir Pilies gatvių sankirtoje.
Jurgis ir Marija Šlapeliai buvo iškilios asmenybės. Jų veikla padėjo išlikti Lietuvių tautos pamatui – kalbai ir kultūrai. Susipažinkite su Šlapelių šeimos istorija plačiau. Aplankykite mus.
Daugiau
Kybartų požemiai po geležinkelio sandėlio pastatu
Vilkaviškio r.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų.
Daugiau
Nidos švyturys
Neringa
Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo 2020 m. vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.
Daugiau
Marijampolės Vytauto Didžiojo parkas
Marijampolė
Tai seniausias miesto parkas, kuriam, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo metus, suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Miesto sode susitikdavo tiek jaunuomenė, tiek vyresnioji marijampoliečių karta. Čia vykdavo renginiai, koncertai, vaidinimai, paskaitos. Miesto sodas buvo demokratijos židinys, nes čia nekildavo konfliktų tarp dešiniųjų ar kairiųjų, tarp žydų ir lietuvių. Dažno išeivio atsiminimuose, ar jis būtų lietuvis ar žydas, tai pats gražiausias parkas pasaulyje, nes čia prabėgo jų vaikystės dienos.
Daugiau
Valdovų rūmai
Vilnius
Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.
2000 m. Lietuvos Respublikos seimas priėmė įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties. 2013 m. du iš keturių Valdovų rūmų korpusų atverti lankytojams, juose įsikūrė nuo 2009 m. veikiantis Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Daugiau
Kidulių dvaras
Šakių r.
Iš Kidulių dvaro liko 27 pastatai. Išsiskiria rūmai, oficina, spirito varykla, klėtis, kumetynas ir XIX a. antrojoje pusėje įkurtas mišraus tipo parkas. Rūmai neoklasicistiniai, iš parko pusės rūmus puošia originalus priebutis, dekoruotas medžio ažūru. Priešais rūmus išlikęs apskritas parteris.
Daugiau| Viso: 135 |
