Lankytinos vietos
Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija.
Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
Daugiau
Nemėžio dvaras
Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
Daugiau
Raižių mečetė
Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
Daugiau
Jotaučių dvaras
Utenos r.
Dvaras kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVII–XIX a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne (1240 dešimtinių žemės).
Daugiau
Saldutiškio dvaras
Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
Daugiau
Trijų valstybių sienų sankirta Lietuva - Lenkija - Rusija
Vilkaviškio r.
Netoli Vištyčio miestelio yra susidaręs valstybių trikampis - susikerta Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių ribos.
Daugiau
Vilniaus universitetas
Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
Daugiau
Aušros Vartai
Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
Daugiau
Mažosios Lietuvos paveikslų sodas
Pagėgių sav.
2003 metais prie Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus buvo įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. Dideli, monumentalūs dailininkų darbai, tapyti ant medžio skydų, eksponuojami 3 ha plote. Vilnietis menotyrininkas Saulius Pilinkus pirmajam plenerui subūrė vilniečius dailininkus Audrių Gražį, Liną Liansbergį, Laisvydę Šalčiūtę, Kęstutį Grigaliūną ir klaipėdietį Daną Andriulionį. Minint Martyno Jankaus 145-ąjį gimimo jubiliejų pirmieji dailininkų darbai buvo pristatyti visuomenei ir sulaukė palankaus vertinimo. Mažosios Lietuvos paveikslų sodas augo ir plėtėsi kiekvienais metais, pasipuošdamas naujais paveikslų žiedais.
Daugiau
SUGIHAROS NAMAI
Kaunas
1939 m. lapkričio 23 dieną Čiunė Sugihara atidarė Japonijos konsulatą Kaune. 1940 m. birželio – liepos mėnesiais Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą, o nacių valdoma Vokietija užgrobė didžiąją Europos dalį, tame tarpe ir Nyderlandus, kurių firmos Philips atstovui Kaune Janui Zvartendijkui 1940 m. vasarą buvo pasiūlyta tapti Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje.
Daugiau
KLAIPĖDOS KARILIONAS
Klaipėda
Tai vienas iš dviejų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikinių instrumentų, tapęs Klaipėdos savitumo simboliu.
Didžiausias Lietuvoje Klaipėdos karilionas Centrinio pašto bokšte buvo sumontuotas 1987 m. lapkričio 13 d. Tai buvo pagal Peterio Schilingo projektą Apoldos (Vokietija) Schillingų varpų liejyklos meistrų pagamintas ir įrengtas instrumentas. Jį sudarė 48 chromatiškai suderinti varpai, 4 oktavų klaviatūra. Didžiausias varpas svėrė 900 kilogramų, mažiausias – 15 kilogramų. Bendra varpų masė 6800 kg, o su visomis konstrukcijomis – apie 10 tonų.
Daugiau
Šalčininkų rajonas
Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
Daugiau
Meilės sala
Druskininkai
Šio amžiaus pradžioje Druskininkų jaunimas rinkdavosi į „Meilės salą“ Nemuno upėje.
Daugiau
Taujėnų dvaras
Ukmergės r.
Taujėnų dvaras stovi Taujėnuose. Klasicistiniai rūmai su 6 kolonų portiku. Parkas yra kraštovaizdžio plano, jį juosia Mūšios upelis, yra tvenkiniai.
Daugiau