Lankytinos vietos



Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
Daugiau

Akis atverianti siena prie savivaldybės

Kazlų Rūda
Kazlų Rūdos savivaldybės pastato pašonėje galima rasti meniškai nutapytą sieną, kurią R.Žigaičio menų mokyklos mokiniai bei mokytojai papuošė itin gražia žinute – „Matyti galima tik širdimi.
Daugiau

Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
Daugiau

Žydų memorialas

Alytus
Memorialo ansamblį sudaro simbolinė Dovydo žvaigždė, 9 piramidės, žyminčios žmonių palaidojimo vietas, obeliskas ir stela. Aukščiausiame memorialo kalnelyje stovi skausmo paminklas – sulaužyta Dovydo žvaigždė, simbolizuoja sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus.
Daugiau

Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje

Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
Daugiau

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
Daugiau

Paspąstis

Kelmės r.
Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.
Daugiau

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
Daugiau

Andreikėnų piliakalnis

Utenos r.
Andreikėnų piliakalnis arba Juozapotos kalnas – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Utenos seniūnijoje, prie Andreikėnų kaimo. Pasiekiamas keliu Kvykliai-Andreikėnai pavažiavus 2 km nuo sankryžos Kvykliuose, yra dešinėje, į pietus nuo kelio, miško šiaurės rytų pakraštyje.
Daugiau

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
Daugiau

Birutės parkas

Palanga
Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais.
Daugiau

Senosios žydų kapinės

Vilnius
Užupyje esančios senosios žydų kapinės per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai: 11 ha teritorijoje atsivėrė alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai. Vilniaus savivaldybė bendradarbiaudama su žydų bendruomene, sutvarkė mišką, suformuodama kraštovaizdį ir pritaikė teritoriją lankymui. Tikimasi, kad artimiausiu metu senosios žydų kapinės bus vis labiau lankomos ir pastebimos turistų. Sutvarkytos kapinės tampa ramia gražia susikaupimo ir atminties vieta, kurioje galima sužinoti daugiau apie Vilniaus ir čia gyvenusių žydų istoriją.
Daugiau

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
Daugiau

Vaclovo Into akmenų muziejus

Skuodo r.
Visa parko teritorija – rekreacinė zona. Slėnyje – akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija bei nedidelėmis poilsio aikštelėmis. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos.
Daugiau

Amatų gildija

Amatų gildija“ – viešoji įstaiga, įsikūrusi 2001 metais Vilniuje, Pranciškonų g. 6. Tai atvira dirbtuvė - galerija, siekianti atgaivinti ir išsaugoti amatų tradicijas, dalyvaujanti parodinėje, švietėjiškoje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose ir projektuose. Svarbiausią vietą vykdomoje veikloje užima keramikos amato - meno populiarinimas, ryšių tarp Lietuvos meistrų palaikymas.
Daugiau

KLAIPĖDOS KARILIONAS

Klaipėda
Tai vienas iš dviejų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikinių instrumentų, tapęs Klaipėdos savitumo simboliu. Didžiausias Lietuvoje Klaipėdos karilionas Centrinio pašto bokšte buvo sumontuotas 1987 m. lapkričio 13 d. Tai buvo pagal Peterio Schilingo projektą Apoldos (Vokietija) Schillingų varpų liejyklos meistrų pagamintas ir įrengtas instrumentas. Jį sudarė 48 chromatiškai suderinti varpai, 4 oktavų klaviatūra. Didžiausias varpas svėrė 900 kilogramų, mažiausias – 15 kilogramų. Bendra varpų masė 6800 kg, o su visomis konstrukcijomis – apie 10 tonų.
Daugiau

V. Sirokomlės muziejus

Vilniaus r.
Bareikiškės – nedidelis dvarelis ir kaimas, esantis Vilniaus rajone, prie senojo Vilniaus-Minsko plento, nuo sostinės pietryčių kryptimi nutolęs 14 km, o nuo Rukainių – 3 km. Kaime išlikęs XIX amžiaus medinis pastatas, kuriame 1853-1861 metais gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė (tikrasis vardas – Liudvikas Kondratovičius) (Władysław Syrokomla – Ludwik Kondratowicz). Pastate įrengtas muziejus ir turizmo informacijos centras.
Daugiau

Baltijos cirko muziejus

Kaunas
Šiuo metu Baltijos cirko muziejaus ekspozicijoje jau apsigyveno beveik 2000 eksponatų! Tai klounai, kurie atkeliavo iš kaimyninių bei tolimų šalių. Piešti, megzti, susiūti iš medžiaginių lopynėlių, drožti iš medžio, keramikiniai, sidabriniai, stiklo klounai - įvairiausi, dideli ir miniatiuriniai, labai linksmi ir liūdnoki, gražūs, šmaikštūs ir žaismingi - laukia vaikų į svečius... Mūsų sukaupta kolekcija stebisi net visko matę cirko artistai, atvykstantys į Lietuvą gastrolių.
Daugiau
  Viso: 26