Lankytinos vietos



Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
Daugiau

Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
Daugiau

Gvaldų (Drungėliškių) koplyčia

Šilalės r.
Koplyčiai suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas. Stovi miške, vienui viena, tačiau prieškariu čia buvo tankiai gyvenama – netoliese stovėjo keturios sodybos. Iš vienos jų šeimininkų – Drungilo – pavardės ir kilo vietovės bei koplyčios pavadinimas. Pasakojama, kad ten, kur dabar koplyčia, devynioliktame šimtmetyje ant akmens apsireiškė Kristus – vienas žmogus čia rado Jėzaus Nazariečio statulėlę.
Daugiau

Birštono apžvalgos bokštas

Birštonas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
Daugiau

Norviliškių pilis

Šalčininkų r.
Norviliškių pilis yra rezidencinė pilis Norviliškėse, Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Tai XVI a. menantis statinys. Visai neseniai restauruotą Norviliškių pilies kompleksą sudaro trijų aukštų pilies rūmai, restauruoti pilies svečių namai bei pirtis. Šiandien Norviliškių pilis yra įmonių švenčių, seminarų, vestuvių ar kitų privačių pobūvių rengimo vieta.
Daugiau

Rambyno kalnas

Pagėgių sav.
Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
Daugiau

Skulptūra ,,Vilkmergė''

Ukmergė
ši skulptūra miestelėnams ir miesto svečiams primena Vilkmergės legendą. Šios legendos motyvais 1988 m. skulptorius V. Ketvirtis sukūrė žalvarinę skulptūrą, kuri vaizduoja vilką ir ant jo nugaros stovinčią vaidilutę, į dangų iškėlusią rankas bei šaukiančią pagalbos. Skulptūra stovi prie „Pivonijos“ prekybos centro.
Daugiau

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
Daugiau

Kėdainių minaretas

Kėdainiai
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (28 m).
Daugiau

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro viduje, pirmame aukšte, įrengta vidaus ekspozicija, kurios tema ,,Mitologija“. Pagrindinis ekspozicijos elementas – Gyvybės, arba Pasaulio medis. remiantis šiuo simboliu mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžiną gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi trys pagrindiniai elementai – gamta, kaip neatsiejama jos dalis – žmogus, nuo seno kuriantis kultūrą. Sakmės, legendos – didelė šios kultūros dalis, pasiekusi mus iki šių dienų.
Daugiau

Rūdninkų giria

Šalčininkų r.
Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras.
Daugiau

Undinėlė

Klaipėda
Atvėrus senovinių padavimų skrynią vietinių legendų apie undinėles išties yra. Legendoje minima Kuršių mariose gyvenanti paslaptinga, lelijų vainiku pasipuošusi mergelė, kuri ant iškilusios mažos salos pasirodanti žvaigždėtomis naktimis. Ir ta mergelė, marių undinėlė, garsiai ir žavingai dainuojanti, viliojanti pasiklausyti dangiškų dainų į savo salą. Jei kas, patikėjęs daina, šoka į bangas ir plaukia į tą pasirodžiusią salą, neilgai tenai džiaugiasi. Staiga atsiveria kiaurymė ir praryja nuplaukusį su visa sala. Taip, pasak legendos, daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų, žuvo... Bronzinę Dangės undinėlės skulptūrą miestui dovanojo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
Daugiau

Puntuko akmuo

Anykščių r.
Gamtos ir kultūros vertybė – Puntuko akmuo – guli Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje, tačiau – pats lankomiausias. Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 14–20 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. Puntukas lankytojus domina ne tik kaip įspūdingas geologijos paminklas ar apipintas legendomis mitologinis akmuo – jis tapo legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno įamžinimo vieta
Daugiau

Žvelgaičio piliakalnis

Joniškio r.
Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia ozo dalis. Tai buvusi senųjų žiemgalių gyvenvietė.
Daugiau

Kretingos dvaro parkas

Kretinga
Kretingos dvaro parkas grafų Tiškevičių valdymo laikais buvo minimas tarp penkių gražiausių Telšių apskrities parkų.
Daugiau

Punios piliakalnis

Alytaus r.
Tai garsiausias piliakalnis Alytaus krašte, dar Margio kalnu vadinamas – stūkso Nemuno ir Punelės santakoje ir yra vienas didžiausių Lietuvoje.
Daugiau

Žvėrinčiaus miško takas - 15 km

Birštonas
Prienų kilpoje plyti Žvėrinčiaus (Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles.
Daugiau

Molėtų krašto muziejaus skyrius –Ežerų žvejybos muziejus

Molėtai
Ežerų žvejybos muziejaus ekspozicija įrengta dviejuose pastatuose, kuriuos jungia lauko ekspozicija ir senovinė eglišakių tvora.
Daugiau

Džiuginėnų dvaras

Telšių r.
Apie 4 km nuo Telšių, prie garsiojo Džiuginėnų piliakalnio, kur, anot legendos, supiltas paties Telšių miesto įkūrėjo milžino Džiugo kapas, – Džiuginėnų dvaras.
Daugiau
  Viso: 22